Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.
„Branduolinė eskalacija vyksta nuolat, sakyčiau, nuo 2014 metų, kada vyko invazija į Krymą. Manau, kad kalbos apie branduolinius ginklus yra tiesiog populiaru. Kuo daugiau žmonių apie tai kalba, tuo sklaida didėja“, – tv3.lt sakė E. Murauskaitė.
Grasina tie, kurie negali priimti sprendimų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė teigė, jog Rusijoje dažniausiai branduoliniu karu grasina tie, kurie neturi galios priimti sprendimus.
„Grasinimus laido žmonės, kurie neturi galios priimti sprendimus. Margarita Simonian ir Dmitrijus Medvedevas naudoja aiškią strategiją, kuri yra puikiai žinoma propagandos ir komunikacijos politikoje, tai yra, sukurti kuo didesnį nesaugumo jausmą“, – tv3.lt sakė profesorė.
D. Jakniūnaitė pridūrė, jog tokie branduoliniai grasinimai yra būdas sukelti sumaištį Vakaruose.
Nuolatinė baimė Vakaruose
Profesorė teigė, jog nuolatinė Rusijos komunikacija apie kariuomenės atnaujinimą yra ne vien dar vienas būdas gąsdinti vakarus, bet ir stengtis sukurti Rusijos, kaip supervalstybės, vaizdinį.
„Nuolat gauname žinučių, kad atsidaro viena ar kita gamykla, kaip sėkmingai vyksta produkcijos gamyba. Nesvarbu, kiek ten objektyviai, kažkas iš tiesų sėkmingai ar nesėkmingai vyksta. Yra nuolat plėtojamas Rusijos kaip stiprios karinės valstybės vaizdinys. Kai kalbama apie ginkluotės atnaujinimą, tai visos kalbos yra susiję ir su branduolinę ginkluote“, – tvirtino D. Jakniūnaitė.
Profesorės teigimu, tokie užmojai yra siekis priminti Rusijos tariamam priešui – Vakarams – jog Rusija yra branduolinė valstybė, o kalbos apie branduolinio ginklo panaudojimą yra silpnoji Vakarų vieta, nes Rusija gauna tai, ko siekia – jautrios reakcijos iš Vakarų pasaulio.
„Rusija supranta auditorijos jautrumą tiek politine, tiek visuomeninė prasme“, – pridūrė D. Jakniūnaitė.
Grasinimas nėra pažadas
Kai 2023 m. buvo paskelbta apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje Europoje buvo daug įtampos. Rusų kilmės amerikiečių istorikas Jurijus Felštinskis pareiškė, kad vienintelis branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje galimas paaiškinimas yra Rusijos noras smūgiuoti branduoliniu ginklu Lietuvai ir Lenkijai. Tačiau E. Murauskaitė teigia, jog tai – nieko naujo.
„Tai vyksta ilgai. Seniau tai buvo simbolinis gestas. Tai reiškia bendrąja prasme palaipsnį Baltarusijos savarankiškumo praradimą“, – tvirtino saugumo ekspertė.
E. Murauskaitė pridūrė, jog prieš 5 ar 10 metų nuolat sklisdavo kalbos apie Baltarusijos nuolatinį balansavimą tarp Rytų ir Vakarų ir kad priklausomybė nuo Maskvos Baltarusijai didėja.
D. Jakniūnaitė pridūrė, jog nereikėtų viso to išsigąsti ir diskusijos ar Rusija smogtų branduoliniu ginklu iš Baltarusijos teritorijos parodo, jog tai, ką bando padaryti Kremlius, veikia.
„Grasinimas nėra pažadas pulti. Grasinimas yra naudojamas kaip įrankis sukurti baimei ir sukurti pagrindą galvoti, kad Rusija yra stipresnė nei yra. Mes dabar negalvojama apie realų pagrindą, gal diskusiją naudoti tuos ginklus. Nereikia galvoti ar jie panaudos tą ginklą ar ne, reikia galvoti kokį efektą jie sukuria pas mus“, – teigė profesorė.
Bandymai kurstyti baimė
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris šiuo metu eina Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pagrasino Ukrainai branduolinio ginklo panaudojimu. Jis teigė, kad Ukraina, gindamasi nuo Rusijos, rizikuotų susidurti su politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų 19 punktu: „Agresija prieš Rusijos Federaciją naudojant įprastinę ginkluotę, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui“.
„Tai jokia ne savigynos teisė, o tiesioginis ir akivaizdus pagrindas mums panaudoti branduolinį ginklą prieš tokią valstybę“, – sausio 11 d. savo „Telegram“ kanale teigė D. Medvedevas.
Panašiai visai neseniai kalbėjo ir Kremliaus propagandistė Margarita Simonian, teigdama, jog viskas baigsis „branduoliniu smūgiu“. Vasario 7 d. ji pareiškė, jog Rusija „sunaikintų JAV per vieną valandą“.
Daug tokių pareiškimų nuskamba ištikimiausio Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo laidoje, kurioje jis pats yra pareiškęs, jog jei kiltų konfliktas su NATO, Rusija dislokuotų branduolinius ginklus.
