TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.
Audinė žviegia iš skausmo, kai darbuotojas talžant ją meta į dujų kamerą. Tai slapta „Tuščių narvų“ 8 Lietuvos kailinių žvėrelių fermose užfiksuoti ir paviešinti kadrai, filmuoti 2019-aisias, pernai ir šiemet.
„Mėtomi, daužomi, talžomi, tampomi. Gyvūnai nenori lįsti į dujų kameras, dėl to jie įsikabina nagais į narvus, tai, kai jie įsikabina juos dar padaužo, kad jie atsikabintų“, – pasakoja „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
O tada gyvūnai keliauja į dujų kamerą.
„Gyvūnai neužmiega, jie draskosi, šokinėja, bando visaip išlysti, jie ten kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai yra daroma dėl puošmenos, dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
„Tušti narvai“ šią medžiagą žada perduoti policijai, nes, anot organizacijos, tai yra gyvūnų kankinimas. O žmonės pamatę šiuos vaizdus griebiasi už galvos:
„O Jėzau, neberodykit. Apsiverksiu.“
„Nepateisinu, nesuprantu ir nenoriu net matyt, ir net galvot apie tokius dalykus.“
„Taip negali būti. Reikia uždrausti iš viso, jeigu tokie idiotai. Na kaip taip, žvėreliai. Negalima. Gyvas daiktas.“
„Žiaurūs. Turbūt administracinės baudos, baudžiamosios gal net baudos, jeigu tai kartojasi nuolat. Tam yra institucijos.“
„Ką aš matau, čia yra verslas. Čia taip daromi pinigai. Ir dažniausiai verslas būna nelabai švarus, nelabai gražus.“
„Vaizdai žiaurūs, bet aš kažkaip mąstau, kad čia yra išdidinama, galbūt iš kitų šalių, nes, pavyzdžiui, iš tiesų nėra aišku, kur filmuojama, nes vis tiek, manyčiau, yra rengiami patikrinimai.“
„Aš galiu keiktis? Ne, negaliu. Juokauju. – O norėtųsi? – Jo, būtent.“
„Tai yra brutalu ir tiesiog nežmoniška.“
Kailinių žvėrelių augintojas Tallat-Kelpša sako, kad darbuotojų elgesys „Tuščių narvų“ medžiagoje yra netoleruotinas. Visgi kai kas augintojui kelia ir įtarimų, kad medžiaga galėjo būti ir surežisuota.
„Buvo viešai skelbiama, kad už pagalbą ten filmuojant fermose bus mokama konkreti tūkstančio eurų suma. Tie, kas montavo, jie turėjo tikslą nufilmuoti ne taip, kaip yra, o taip, kaip jie nori“, – kalba kailinių žvėrelių augintojas Česlovas Tallat-Kelpša.
Abejonių dėl įrašo turi ir buvęs Aplinkos ministras, Seimo narys, veterinaras Kęstutis Mažeika. Jis kailinių žvėrelių fermų draudimui Lietuvoje nepritars.
„Lietuva taps galiausiai tokia, kur mes neauginsim nieko ir būsime turbūt išskirtiniai tuo, kad mums rūpi gyvūnai, bet mums nerūpi, kaip jie auginami užsienyje, kokia ta produkcija atvažiuoja į Lietuvą“, – kalba K. Mažeika.
Mažeika sako, kad įstatymą valdininkai nori priimti vadovaujantis emocijomis, o ne sveiku protu.
„Lietuvos užauginti kailinių žvėrelių kailiai pasaulyje yra vieni geriausių vertinami. Tai vėlgi reikia atkreipti dėmesį, kad blogai prižiūrint, blogai auginant gero kailio gauti praktiškai neįmanoma“, – tikina K. Mažeika.
„Aš nesuprantu, kas žmoguje turi būti, kad jis gintų tokį elgesį, gintų tokį verslą“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Visgi valdininkai kailinių žvėrelių augintojams nusileis ir kitą savaitę Seime siūlys kompromisinį variantą dėl kompensacijų.
„Nuo 24 metų prasidės kompensacijų mokėjimas. Pirmaisiais metais besitraukiantys gaus 3 eurus už kailiuką, kurį pernai metais augino. Antraisiais – 2. Paskutiniais – 1. Ir tokiu būdu iki 27 metų mes šitą industriją pabaigsim“, – aiškina Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Jei įstatymui po Europos palaiminimo bus pritarta, valstybė apmokės ir kailinių žvėrelių fermų darbuotojų išeitines, fermų teritorijų sutvarkymą. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 40 audinių kailių fermų.