Pasak šeimos gydytojo Irmanto Aleksos, profilaktiškai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir nustatyti, kokia yra gliukozės koncentracija kraujyje pacientams nuo 18 iki 65 metų yra rekomenduojama kartą per dvejus metus. Tačiau, jeigu paciento yra pageidaujama atlikti profilaktinius kraujo tyrimus nepraėjus dviejų metų laikotarpiui, nenustebkite, jeigu teks už juos ir susimokėti.
Gydytojas pabrėžia, kad visi kiti tyrimai turėtų būti atliekami tais atvejais, jeigu žmogus jaučia simptomus. Atsižvelgus į nerimą keliančius požymius gydytojas gali papildomai skirti ištirti ir biocheminius kraujo tyrimus, pavyzdžiui, vitaminą D, feritiną ir kt.
„Bendrasis kraujo tyrimas nusako bendrą kraujo formulę. Visi kiti kraujo tyrimai yra įvardijami kaip biocheminiai. Jų metu yra ištiriamas elektrolitų kiekis, inkstų ir kepenų funkcijos veiksnumas, vitaminai. Pagal biocheminius kraujo tyrimus galima įvertinti ir tam tikras ligas, pavyzdžiui, Laimo ligą ar erkinį encefalitą“, – paaiškina gydytojas.
Bendrasis kraujo tyrimas
Pasiteiravus, kokias ligas gali išduoti bendrasis kraujo tyrimas, gydytojas atsakymas į klausimą pažymi, kad šis paprasčiausias kraujo tyrimas aiškiausiai parodo vieną dažniausių ligų visame pasaulyje – anemiją arba dar kitaip vadinamą mažakraujystę:
„Ši liga yra lengviausiai pastebima atlikus bendrą kraujo tyrimą. Neretai jo užtenka ir norint apsakyti, kokia anemija yra – sukelta geležies trūkumo ar B grupės vitaminų. Be to, pažvelgus į bendrą kraujo tyrimą galima nustatyti ir įvairias kraujo ligas, jeigu pastebime rezultatuose kraujo formulės sutrikimus, pavyzdžiui, per mažą leukocitų, trombocitų ar hemoglobino kiekį. Tokiu atveju tikėtina, kad teks pasikonsultuoti su gydytoju.“
Verta pažymėti, kad bendruoju kraujo tyrimu yra įvertinama kraujo formulė, kokia ji yra. Stebima ar nėra leukocitų nuokrypio, koks yra eritrocitų kiekis ir koks hemoglobinas. Apžvelgiamas ir trombocitų skaičius, kadangi žemas jų kiekis gali parodyti ir tam tikrus krešėjimo sutrikimus.
Gydytojas teigia, kad bendrasis kraujo tyrimas nusako bendrą organizmo būseną, tačiau negali parodyti tai, kokia yra atskirų sistemų būklė. Pasiteiravus, ar gali bendrasis kraujo tyrimas išduoti lėtinių ligų buvimą organizme, I. Aleksa atsako:
„Lėtinės ligos yra nustatomas atliekant ne tik bendruosius kraujo tyrimus. Papildomam ištyrimui reikalingi ir kepenų fermentų nustatymai, kuriais galima pastebėti kepenų ligas ir jų pažeidimus, kurie gali būti sąlygoti virusinio hepatito ar toksinių medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio. Taip pasitelkus papildomus tyrimus gali būti nustatyti ir inkstų funkcijos sutrikimai, cukrinis diabetas, jei gliukozės koncentracija kraujyje yra daugiau nei 7 mmol/l mėnesio laikotarpyje.“
Dažnai visuomenėje teigiama, kad nuovargis yra vienas dažniausių paslėptą ligą išduodančių simptomų. Paklaustas, ar jaučiant nuolatinį nuovargį yra veiksmingas žingsnis atlikti kraujo tyrimus, gydytojas pažymi, kad ūminis nuovargis kaip simptomas tikėtina, kad nebus tiriamas, tačiau jeigu nuovargis yra užsitęsęs, virtęs lėtiniu, tuomet rekomendacija pasitikrinti kraują – naudinga:
„Tokiu atveju dažniausiai bus atliekamas ne tik bendrasis kraujo tyrimas, tačiau ir pasiūloma pacientui primokėti ir išsitirti vitaminą D, feritiną. Kartais rekomenduojama pasižiūrėti ir B grupės vitaminų kiekį organizme (B12, folio rūgštį). Šių medžiagų trūkumas gali parodyti, kad būtent dėl jų stokos žmogus ir jaučia nuolatinį nuovargį.“
CRB
Vis dėlto, kalbėdamas šeimos gydytojas I. Aleksa pažymi, kad užklupus problemai pirmiausiai yra gydomas pats pacientas, o ne jo tyrimai. Jie gali padėti įvertinti paciento būklę, todėl jeigu ji gerėja, nėra jokios būtinybės kartoti kraujo tyrimų.
Jeigu viskas klostosi atvirkščiai, tuomet gydytojo nurodymu gali būti taip, kad tyrimus teks ir pakartoti. „Taip tuomet yra stebimas klinikinis ir laboratorinis ligos procesas“, – priduria.
Beje, esant ūmioms viršutinių kvėpavimo takų ligoms, dažniausiai atlikti bendrą kraujo tyrimą – neveiksminga, kadangi dėl virusų sukeltos infekcijos, kraujo tyrimo rezultatai gali būti ne visiškai tikslūs. Visgi, jeigu karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas, o ligos simptomai nedingsta arba tik dar labiau stiprėja, atsižvelgdamas į paciento būklę gydytojas gali nuspręsti atlikti bendruosius kraujo tyrimus, šalia paskiriant ištirti ir CRB – C-reaktyvinį baltymą.
„CRB – biocheminis kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas C-reaktyvinio baltymo kiekis kraujyje. Pats C-reaktyvinis baltymas yra gaminamas kepenų ir jo kiekis priklauso nuo vienokių ar kitokių uždegimų.
Esant didelėms bakterinėms infekcijoms ar sepsiui, CRB kiekis gali būti labai aukštas. Atsižvelgus į tarptautinio susitarimo nuosprendį, jeigu CRB kiekis kraujyje apie 40-50 mg/l, tuomet galima sakyti, kad toks rodmuo leidžia įtarti rimtesnę ligą nei virusinė infekcija.
CRB virš 50 mg/l dažniausiai signalizuoja apie ūminę bakterinę infekciją. Tačiau pabrėžtina, kad rodiklis esant bakterinei infekcijai gali būti ir mažesnis, jeigu pacientas serga lėtinėmis ligų kepenimis, organas išskiria mažesnį kiekį C-reaktyvinio baltymo nei jo iš tikrųjų yra“, – paaiškina.
Ką turėtume žinoti?
Kaip ir gavus bet kuriuos kitus rezultatus, taip ir sulaukus bendrojo kraujo tyrimų atsakymų norisi sužinoti jų reikšmę čia ir dabar. Gydytojas sako, kad pacientai gali akivaizdžiai pastebėti, kokia yra vitamino D koncentracija, koks hemoglobinas – ar normos ribose ar ne. Taip pat atkreipti dėmesį galima ir į kepenų fermentus.
„Vis tik rekomenduotina geriau palaukti sveikatos specialisto komentarų dėl tyrimų rezultatų ir patiems jų neinterpretuoti, nebent esate medicinos išsilavinimą turintis asmuo“, – nusišypso.
Tuo pačiu kyla ir klausimas – jeigu bendrieji kraujo tyrimo rezultatai yra puikūs, ar galime būti įsitikinę, kad esame visiškai sveiki? Atsakydamas į jį, I. Aleksa pažymi:
„Manyčiau, kad taip. Iš tiesų yra nemažai atvejų, kuomet pacientai kreipiasi atlikti bendrąjį kraujo tyrimą pablogėjus sveikatai, o iš rezultatų matome, kad lyg ir nieko nėra. Dažniausiai tai būna susiję su psichologinėmis problemomis, kuomet esant stresiniam laikotarpiui pablogėja bendra organizmo savijauta. Įveikus nerimą, stresą neretai matome kaip netrukus pagerėja ir fizinė sveikata.“
Taip pat primename, kad nusprendus profilaktiškai pasitikrinti bendruosius kraujo tyrimus arba gavus gydytojo nurodymą tai padaryti, jeigu nėra skiriami jokie papildomi biocheminiai tyrimai, duoti kraują galima bet kuriuo paros metu.
„Visgi, tyrimą atliekant profilaktiškai, labai svarbu būti įsitikinus, kad esate sveiki, gerai jaučiatės ir nesergate virusinėmis ligomis. Be abejo, dažniausiai kraujo tyrimai yra atliekami ryte, nes šalia bendrųjų kraujo tyrimų neretai skiriami ir biocheminiai tyrimai, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Prieš atliekant šį kompleksinį kraujo tyrimą reikėtų būti nevalgius 12 valandų“, – paaiškina pašnekovas.
