„Jei negali parengti kosmonauto, nėra ko lįsti į kosmosą“ – senas ir net klaidinamas požiūris į dabartines kosminio verslo galimybes.„Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso technologijas.
Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą, Šiaurės pusrutulyje būtų civilizacijos mirtis. Lėktuvai neskristų, laivai neplauktų, mobiliuoju telefonu nekalbėtume, bankai, televizija neveiktų“, – vaizdžiai aiškina Lietuvos kosmoso asociacijos koordinatorius Saulius Lapienis nesuprantantiems kosminių technologijų reikšmės.
Laimėjimai įsibėgėja
Devyniolikmetis Ernestas Kalabuckas per metus už 2 000 litų pats sukonstravo meteorologinį radijo zondą ir pakėlė jį į 33 km aukštį. Pasaulyje tai jau ne pirmas toks įvykis, tačiau Lietuvoje E. Kalabuckas buvo srities pionierius.
Lietuviai taip pat žada įrodyti, kad įmanomas ir palydovas už 1 mln. litų.
„Projektas trunka metus, jame dalyvauja apie 60 entuziastų – verslininkai, studentai“, – pasakoja S. Lapienis. Svarbiausia užduotis – rasti, kas galėtų iki trijų kilogramų sveriantį miniatiūrinį palydovą pakelti.
Šis koja kojon su pasaulio tendencijomis einantis išradimas – asmeninis palydovas – leistų Lietuvai išbandyti kosmose naujas medžiagas, atlikti savarankiškus tyrimus.
Nuo EKA iki NASA
„Lietuviai Amerikoje kuria programinę įrangą JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūrai“, – pasakoja S. Lapienis.
Tai tik keletas pavyzdžių iš aktyvėjančios Lietuvių veiklos kosminiuose projektuose – pradėti ne tik tarptautiniai kosminiai projektai, bet ir bendradarbiaujama su NASA, Europos kosmine agentūra (EKA).
Mokestis sugrįš
Iš visų kosmoso veiklos sričių pirmiausia komercializuoti buvo palydoviniai ryšiai. Vėliau – palydovinė navigacija, o pastaruoju metu labai plečiasi Žemės stebėjimo paslaugų verslas.
Lietuvos astrofizikai ir kitų gamtos mokslų atstovai jau seniai dalyvauja tarptautinėse kosmoso tyrinėjimo programose, tačiau įsitraukus į EKA veiklą būtų dalyvaujama dar aktyviau.
„Teisingos geografinės grąžos principas garantuoja narystės EKA mokesčio grįžimą į valstybę sukurtomis naujomis technologijomis, inovatyviais gaminiais ar paslaugomis“, – pataria nesibaiminti dėl mokesčio dydžio Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius Almantas Danilevičius.
Klesti mažieji palydovai
Specialistas sako, kad per pastarąjį dešimtmetį itin suklestėjo mažųjų palydovų kūrimas universitetuose ir mažose įmonėse.
„Dėl naujų mokslo ir technologijų sričių kosmoso srityje gali dirbti ir mažos valstybės, verslo kompanijos ar net pavieniai asmenys. Naujausi laimėjimai mikroelektronikos, nanotechnologijų, informacinių technologijų ir kitose srityse leidžia kurti miniatiūrines kosmines sistemas“, – sako A. Danilevičius.
Apyvarta – 168 mlrd. dolerių
Kaip teigia A. Danilevičius, kosmoso veiklos komercializacijos naudą rodo palydovinės paslaugos.
„Geriausiai išplėtotos palydovinių paslaugų pridėtinės vertės kūrimo grandinė rodo, kad 1 JAV doleris, investuotas į palydovų gamybą ir paleidimą, Žemėje sukuria paslaugų už 27,6 JAV dolerio“, – teigia Ūkio ministerijos atstovas.
NASA bendradarbiaus
Per pastaruosius du mėnesius NASA specialistai Lietuvoje lankėsi net tris kartus ir Lietuvai suteikė dar daugiau optimizmo.
„Anot NASA, Lietuvoje fizikos, chemijos, medicinos ir kitų gamtos mokslų, mikroelektronikos, informacinių technologijų, nanotechnologijų, lazerių technologijų, biotechnologijų srityse dirbančių mokslininkų rezultatai gali būti puikiai panaudoti kuriant kosmines technologijas“, – džiaugiasi A. Danilevičius.
NASA jau ne tik planuoja su Lietuvos mokslo ir technologijų centrais pasirašyti bendradarbiavimo sutartis ultragarsinės diagnostikos ir lazerinių technologijų srityse – numatytos ir mokslininkų bei studentų mainų programos.
Viršijo 100 mln. litų
Ūkio ministerijos atstovas A. Danilevičius sako, kad jau dabar Lietuvos įmonės dalyvauja kuriant naujas aukštos pridėtinės vertės paslaugas.
„Pavyzdžiui, Aerogeodezijos instituto tyrėjai visai Europai kuria programinę įrangą, skirtą kosminiams vaizdams apdoroti ir pritaikyti konkretiems poreikiams žemės ūkyje, aplinkosaugoje, gamtos resursų valdyme ir kitose srityse“, – informuoja A. Danilevičius.
Lietuvos įmonių, kurios plėtoja palydovinio ryšio, palydovinės televizijos ir palydovinės navigacijos paslaugas, metinė apyvarta 2010 metais viršijo 100 mln. litų.
Studentai – į NASA
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Darius Krasauskas išskiria kelis Lietuvai naudingus projektus.
NASA su Lietuvos atstovais jau pasirašė ar artimiausiu metu pasirašys tris sutartis – dėl lietuvių studentų stažuočių JAV centruose dėl bendradarbiavimo pjezomechanikos ir lazerių srityse.
Kaip teigia D. Krasauskas, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos daugiausia bendradarbiavimo galimybių turėtų dalyvaudamos NASA vykdomose naujųjų technologijų programose: Ankstyvos stadijos inovacijų pažangių koncepcijų, Šimtmečio iššūkių, Franklino ir Edisono mažųjų palydovų komponentų demonstracinėse ir kūrimo programose.
Galimas bendradarbiavimas Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos, komercinių kosmoso skrydžių srityse.
FAKTAI: Kosmosas
• Lietuva bendradarbiauja su EKA, NASA ir Jungtinių Tautų Išorinės kosminės erdvės biuru UNOOSA.
• Lietuvoje buvo surengta svarbiausia Baltijos šalyse ir viena svarbiausių pasaulyje konferencija kosmoso tema SEMWO 2011.
• Palydovinių paslaugų apyvarta 2010 metais pasaulyje siekė net 168 mlrd. JAV dolerių.
• Kasmetinis augimas per pastaruosius 6 metus vidutiniškai siekė 15 proc., krizės sąlygomis šis augimas buvo 4,4 proc.
• EKA narystės mokestis Lietuvai gali kainuoti nuo 10 iki 15 mln. litų kasmet.
• Du Lietuvos studentai vyks stažuotis į NASA.
• Verslininkas Vladas Lašas remia entuziastų danų „Copenhagen Suborbitals“ suborbitinį kosminį lėktuvą, kuriuo į kosmosą būtų skraidinami turistai.
