Devyniolikmetis vilnietis Matas jau penkis mėnesius neranda darbo. Prieš pandemiją vaikinas dirbo sandėlio darbuotoju, bet per karantiną buvo priverstas išeiti.
„Nors turiu logisto ekspeditoriaus išsilavinimą, šiuo metu manęs nepriima dirbti net parduotuvėje“, – portalui tv3.lt piktinasi jaunuolis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, tokių kaip Matas dešimtys tūkstančių. Kovo 1 d. duomenimis, darbo neturėjo 28,5 tūkst. jaunuolių (iki 29 m.), o liepos 1 d. – 40,6 tūkst.
Įtakos turėjo karantinas
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė sako, kad nedarbo augimą lėmė kovą šalyje paskelbta ekstremali situacija ir karantinas.
„Paprastai, dėl darbo rinkos sezoniškumo, kovo mėnesį registruotas nedarbas mažėja. Šiemet visų amžiaus grupių registruoto nedarbo rodikliai augo. Paskelbus karantiną sumažėjo darbo jėgos paklausa bei išaugo į Užimtumo tarnybą besikreipiančių, darbo neturinčių asmenų, skaičius“, – aiškina specialistė.
Užimtumo tarnyboje nuo karantino paskelbimo iki liepos pabaigos registravosi 37,8 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių. Tai sudaro 29,7 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų.
Skaičiai nėra kritiniai
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad drastiško bedarbių skaičiaus augimo jaunimo gretose nepastebi. Jos nuomone, pavasarį darbo rinką ištikusi krizė jaunimui stipraus smūgio nesudavė.
„Po šios krizės jaunimui sunkiau sekasi rasti darbą, bet bedarbių skaičiai nėra tokie aukšti kaip praėjusios krizės metu. Tais metais jaunimo grupė buvo viena pažeidžiamiausių darbo rinkoje“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, jaunimo galimybės rasti darbą sumažėjo, nes pandemijos metu sudėtingiau išvykti dirbti į užsienį.
„Ne kiekvienas turėjo galimybę išvykti padirbėti sezoninių darbų į užsienį. Nemažai jaunuolių nenorėjo iššvaistyti vasaros, tad vietoj sezoninio darbo užsienyje rinkosi dalyvauti savanorystės programose, domėjosi praktikos pasiūlymais. Lietuvos kurortuose situacija taip pat sudėtinga: sezoninių darbuotojų paieška susivėlino ir darbo laikotarpis sutrumpėjo“, – pasakoja R. Karavaitienė.
Mato prošvaisčių
Ekspertės teigimu atsigauna klientų aptarnavimo, prekybos ir gamybos sritys. Šiose srityse jaunimas dažniausiai pradeda karjerą arba turi galimybę derinti darbą su studijomis.
„Darbo pasiūlymų skaičius šiose srityse auga, tad jaunimas turi šansą vėl grįžti į darbo rinką“, – atskleidžia R. Karavaitienė.
Specialistės teigimu, atsižvelgiant į siūlomų darbų sudėtingumą ir reikalavimus kandidatams, „CV-Online“ portale šiuo metu yra 600 jaunimui tinkamų darbo pasiūlymų. Karantino metu tokių pasiūlymų buvo 200.
Karjeros planavimas
Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo departamentuose veikia 45 jaunimo darbo centrai, kurių konsultantai teikia pagalbą jaunimui karjeros klausimais.
„Konsultantai supažindina su darbo rinka, laisvomis darbo vietomis ir darbdavių reikalavimais, įvertina jaunuolių įsidarbinimo galimybes, padeda suplanuoti karjerą, atliekant profesinio tinkamumo testus.
Jaunuolių įsidarbinimo galimybes lemia jų pasirinkta profesija, turima darbo patirtis, motyvacija ir lankstumas, prisitaikant prie darbdavių keliamų reikalavimų“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė.
16–29 metų amžiaus nedirbantys, nesimokantys ir registruoti Užimtumo tarnyboje jaunuoliai skatinami dalyvauti projekte „Jaunimo socialinių kompetencijų didinimas“, kuriuo siekiama jaunimą įtraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą bei sumažinti jaunimo nedarbo lygį.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 metais jaunų bedarbių skaičius buvo 5,5 proc., o šiemet – 7,6 proc.
