Dažniausiai sutinkame tokį Konstitucijos apibrėžimą – tai „pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą“.
Visai neseniai Lietuvoje vykęs Konstitucijos egzaminas buvo dar viena proga pasižiūrėti ir įsitikinti, ar netiesiogiai pasitvirtina lietuvio, kuris, pirmai progai pasitaikius, pasipustytų padus užsienin, stereotipas? Ar esame skaitę pagrindinį šalies įstatymą, ar, būdami nepriklausomos, demokratinės šalies piliečiais, išmanome savo teises, laisves bei pareigas? Kiek Seimo sesijų būna per metus? Kas gali būti valstybės tarnautojai? Ar sutuoktinių teisės šeimoje priklauso nuo paros meto? Tokius klausimus gavo laikiusieji egzaminą.
Negražbyliaujant galima tvirtai sakyti, jog rezultatai maloniai nustebino. Ne vien dėl to, jog norą dalyvauti antrą kartą vykstančiame konstitucinių žinių patikrinime pareiškė daug daugiau asmenų nei pernai (egzamine dalyvavo daugiau nei 1000 piliečių – past.). Tarp nugalėtojų lygiomis teisėmis, šalia pedagogų iš Biržų, Elektrėnų ir Utenos, dviejų Vilniaus universiteto studenčių, atsistojo ir šiuo metu bausmę Alytaus pataisos namuose atliekantis Nerijus Vaitkus.
Konstitucijos egzamino finale dalyvavo egzamino pirmojo etapo laimėtojai – 65 gyventojai ir 31 vietos savivaldos politikas. Finale taip pat dalyvavo ir 17 geriausiai testą išsprendusių nuteistųjų, kurie esė rašė keturiolikoje pataisos įstaigų. Dalyviams buvo pasiūlytos trys temos: „Rinkimai – mano teisė dalyvauti valstybės valdyme“, „Ką ir kodėl pakeisčiau dabartinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje?“ ir „Žmogaus teisių konstitucinė apsauga: teisiniai svertai ir realybė“. Daugiausiai dalyvių rinkosi pirmąją temą.
Anot Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Kęstučio Saldžiūno, pagrindinis Konstitucijos egzamino tikslas – Konstitucijos suartinimas su visuomene. „Tokiu būdu visuomenė labiau suartėja su Konstitucija ir ima labiau vertinti ją kaip Konstituciją žmogui, ne tik valdžiai. Labai svarbu, kad žmonės žinotų savo teises, laisves ir pareigas“.
Paklaustas apie ateities planus, K. Saldžiūnas atskleidė, jog, be abejonės, egzaminas bus rengiamas ir toliau. „Formatą, matyt, išlaikysime tą patį, galbūt kreipsimės ir į užsienyje gyvenančius lietuvius. Tačiau kol kas dar tik svarstome tokį pasiūlymą. Gali būti, kad kitais metais pirmąjį etapą, kuris vyksta savivaldybėse, planuosime Konstitucijos dieną“.
Konstitucijos egzamino vertinimo komisijos pirmininko, VU docento Vaidoto Vaičaičio manymu, toks renginys yra labai gera idėja, padedanti ne tik populiarinti Konstituciją, bet ir suteikti daugiau žinių apie Lietuvos konstitucinę teise tiek jauniems, tiek vyresniems Lietuvos piliečiams bei ugdanti mūsų visų pilietiškumą.
Faktą, jog tarp nugalėtojų pateko bausmę atliekantis Nerijus Vaitkus, K. Saldžiūnas vertina labai palankiai.
„Iš pat pradžių mes deklaravome, jog nuteistųjų darbai bus vertinami pagal atskirą kategoriją. Tačiau vertinimo komisija pareiškė, jog bausmę atliekantys asmenys – tokie pat piliečiai, tik dėl vienos ar kitos priežasties atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad leista egzaminą laikyti ir nuteistiesiems, yra geras dalykas. Jie entuziastingai priėmė šią idėją ir tikrai nustebino savo minčių branda, teisinėmis žiniomis, minčių sklaida ir vystymo logika.“
Anot K. Saldžiūno, nuteistųjų įtraukimas buvo pakankamai gražus ir prasmingas gestas. „Jie pasiskaitė Konstituciją. Daugelis savo rašiniuose dėstė – štai, mes pažeidėme Konstituciją ir manome, jog ateityje šio ar kito straipsnio nepažeidinėsime“, pasakojo pašnekovas.
V. Vaičaitis taip pat palankiai atsiliepė į nuteistųjų įtraukimą į egzaminą. „Tai, kad Konstitucijos egzaminą galėjo laikyti ir nuteistieji, yra puiki mintis, parodanti mūsų valstybės siekį demokratiškumo ir pilietiškumo visuomenės link. Ši mintis visiškai pasiteisino ir ji bus tęsiama ir kitais metais.“
Šiemet į projektą buvo įtraukti ne tik bausmę atliekantys asmenys, bet ir jaunesnieji moksleiviai. „Manau, kad dar reikėtų siekti, jog dalyvavimas šiame projekte taptų svarbus ir politikams, kurie savo dalyvavimu galėtų labiau išpopuliarinti jį ir visoje Lietuvoje“, svarstė V. Vaičaitis.
Žinia, jog norą surengti panašų egzaminą pareiškė ir užsienio šalys – Azerbaidžanas ir Armėnija, – maloniai glosto savimeilę. Smagu jaustis novatoriškiems, kitokiems, garsėti ne tik kriminalinėmis dėmėmis ar politiniais valdžios kivirčais.
Norisi tikėtis, jog tasai constitucio, ypatingai svarbus įstatymas, išliks ne tik įstatymo raide, bet ir įsirėš sąmonėn kaip pamatinis bendruomenės gyvenimo principas. O aktyvesnis politikų dalyvavimas Konstitucijos egzamine tikrai jam nepakenktų, netgi priešingai – kaip tik paspartintų susigyvenimą su pagrindiniu šalies įstatymu.
