Pietų Osetija, po Rusijos karo Kaukaze pasiskelbusi nepriklausoma nuo Gruzijos respublika Rusijos sudėtyje, vėl politinių intrigų šešėlyje. Intrigą sukėlė du prezidento rinkimų turai, kuriuose varžėsi opozicijos ir dabartinio vadovo Eduardo Kokoitos atstovai – Ala Džiojeva ir valdančiosios Vienybės partijos lyderis Anatolijus Bibilovas.
Neramios nugalėtojos dienos
Po lapkričio 13 d. vykusio pirmojo rinkimų turo paaiškėjo du pagrindiniai varžovai. A. Džiojeva jame gavo 25,37 proc. balsų, o štai antrajame ture lapkričio 27 d. ji užtikrintai – 16 proc. persvara – įveikė priešininką, sulaukusi 51,37 proc. rinkėjų pritarimo. Šešiasdešimt dvejų metų pedagogė ne tik pasiskelbė nugalėtoja, bet ir įvardijo save kita respublikos prezidente. Rinkimus pripažino įvykusiais Centrinė rinkimų komisija ir tarptautiniai stebėtojai. Bet po dviejų dienų Aukščiausiasis Teismas (manoma, spaudžiamas E. Kokoitos) panaikino rinkimų rezultatus, įtaręs, kad A. Džiojeva juose manipuliavo rinkėjais. Pačiai kandidatei buvo uždrausta dalyvauti naujame balsavime, kurį parlamentas numatė surengti kitų metų kovo 25 dieną.
Tačiau nugalėtoja jau buvo pasiskelbusi naująja Pietų Osetijos prezidente ir netgi numatė savo inauguracijos dieną – gruodžio 10-ąją. Savo pirmuoju įsaku ji sudarė Valstybės tarybą, kurios įgaliojimai tęsis, kol bus sudarytos respublikos valdžios vykdomosios institucijos.
Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė pati A. Džiojeva, ji priėmusi kreipimąsi į tautą ir separatistinės respublikos valdžios institucijas, kuriame skelbia save išrinktąja prezidente. „Nepaisydama liaudies valios pareiškimo Pietų Osetijos vadovybė, savo nekonstituciniais veiksmais paskelbdama rinkimus negaliojančiais, atsidūrė už įstatymo. Ir tai buvo vienintelis mano teisingas sprendimas“, – pabrėžė A. Džiojeva.
A. Džiojeva apskundė AT sprendimą, bet jis šį antradienį, gruodžio 6-ąją, posėdžiavęs vos 20 min. ir pačiai skundėjai nedalyvaujant, paliko galioti ankstesnę nutartį. A. Džiojeva teigia nesuspėjusi parengti antrojo skundo varianto, nes tam nebuvę laiko: teismas savo posėdį sąmoningai pradėjo anksti ryte. Taip „Kremliaus kandidatu“ vadinamas A. Bibilovas kol kas švenčia pergalę, o E. Kokoita lieka prezidentu. Status quo nesikeičia, bent iki pavasario.
Kur ras politinį prieglobstį?
Nusivylusi save prezidente laikanti politikė galvoja apie išvykimą iš respublikos. Naujienų agentūrai ji pareiškė, kad jai belieka ieškoti pagalbos pasaulio visuomenėje, ir ji prašys politinio prieglobsčio, tačiau kokioje šalyje – nepranešama.
Pasinaudodamas šia padėtimi, dabartinis respublikos vadovas E. Kokoita pareiškė, kad visame šiame reikale įžvelgia „Gruzijos pėdsaką“ ir mano, kad politikė pasirinks šią šalį (naujausiais duomenimis, ji ketina išvykti į Rusiją, bet Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas spaudos konferencijoje pareiškė, jog apie tai negali būti nė kalbos). „Jau įsitikinta, kad „oranžinę revoliuciją“ Pietų Osetijoje finansuoja Gruzijos specialiosios tarnybos, – sakė jis. – Aš kaip prezidentas garantuoju Aukščiausiojo Teismo sprendimo vykdymą, ir valdžios atsakymas į grasinimus ir provokatorių veiksmus bus ryžtingas, bet įstatymo rėmuose.“
Šis pareiškimas išplatintas praėjus parai po to, kai A. Džiojeva Rusijos žurnalistams pareiškė, jog E. Kokoita turi sėdėti kalėjime ir jam beliko keletas dienų, kad nepersekiojamas paliktų Pietų Osetiją (prezidento įgaliojimai baigiasi gruodžio 7 d.).
Prezidento išvada apie tariamai gruzinišką pėdsaką buvo padaryta iškart po to, kai anksti ryte antradienį, likus kelioms valandoms iki Aukščiausiojo Teismo posėdžio pradžios, nežinomi asmenys iš granatsvaidžio „Mucha“ apšaudė nepripažintos respublikos generalinio prokuroro Taimurazo Chugajevo namus. Granata pramušė sienoje 30 cm diametro skylę, išdužo kaimyninių butų stiklai, bet niekas nenukentėjo. Prezidento tarnyba savo pranešime tvirtina, kad tai „gerai suplanuota provokacija“, suprask – A. Džiojevos bendrininkų darbas...
Literatūros mokytojos krikštas
Ala Džiojeva gimė 1949 m. rugpjūčio 23 d, baigė pedagogikos studijas, yra pasižymėjusi mokytoja, buvo švietimo ministrė. Kažkodėl ji nuolat keitė tėvavardį – iš Aleksejevnos į Aleksandrovną. Būnant ministre jai buvo pradėta byla dėl įgaliojimų viršijimo ir sukčiavimo. Beveik dvejus metus ministrė išbuvo namų arešte, bet, nesurinkus įkalčių, byla buvo nutraukta. Dėl to ji aštriai kritikavo E. Kokoitą ir jo aklą atsidavimą Maskvai.
Tačiau politikės karjeroje nemažai ir blaškymosi. Griežtai pasisakydama prieš Pietų Osetijos integraciją į Rusiją, kartu ji Dūmos rinkimuose ragino balsuoti už „Vieningąją Rusiją“. Informuoti šaltiniai teigia, kad ir ji pati balsavo už šią Rusijos valdančiąją partiją. O štai kreipimesi į D. Medvedevą ir V. Putiną, priimtame jos šalininkų mitinge pirmadienį, A. Džiojeva kaltina Maskvą, kad ji „palaiko neteisėtus respublikos valdžios veiksmus ir nenori išgirsti tiesos apie padėtį“, o vietoj to atsiunčia tai valdžiai palankius Kremliaus tarpininkus. Politikė prašė atšaukti Rusijos prezidento administracijos atstovą Sergejų Vinokurą, kuris esą pataikauja E. Kokoitai ir yra iškėlęs tris neįgyvendinamus reikalavimus nugalėtojai.
Kad tai būtų vien sniegas...
Apžvalgininkai mano, kad po apšaudymo granatsvaidžiu Cchinvalis gali įbristi į jėgos naudojimo liūną. Vidiniai nesutarimai dar nevirto „sniego revoliucija“ (taip valdžios konfliktą Pietų Osetijoje vadina dėl tomis dienomis iškritusio gausaus sniego). Bet padėtis gali paaštrėti, nes prie parlamento ir Aukščiausiojo Teismo rūmų respublikos sostinėje budi minios A. Džiojevos šalininkų. Tuomet ne kam kitam, o Maskvai teks ieškoti sprendimo kelių. Tai komplikuotų situaciją regione, kuri pastaruosius trejus su puse metų palyginti rami.
Paskutinę valandą pranešta, kad uždaryta vienintelė Pietų Osetiją ir Rusiją jungianti Transkaukazo magistralė (TransKAM). Bet esą ne dėl ypatingos situacijos Pietų Osetijoje, o dėl gausaus šį strateginį kelią užvertusio sniego...
Taip pat skaitykite:
Abu kandidatai į Pietų Osetijos prezidentus paskelbė apie pergalę rinkimuose
A. Džiojeva pasiskelbė Pietų Osetijos prezidento rinkimų nugalėtoja
