Uodai puola po lietaus
Pagal, gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Rasą Bernotienę, uodų padaugėja vasaros pradžioje ir po didelio lietaus. Jei užsitęsia sausra, uodų populiacija sumažėja.
„Uodų gausumas padidėja kelis kartus per sezoną. Pirmieji uodai, kurie veisiasi balose, kai tirpsta sniegas, atsiranda pavasarį, balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Jie išsirita ir tada prasideda pirmas, pats didžiausias, uodų gausumo pikas, jis tęsiasi nuo gegužės vidurio. Paskui uodų pagausėja kiekvieną kartą po didelio lietaus, pavyzdžiui, kai būna, kad dvi savaites lyja be atokvėpio. Upes ir pievas užlieja ir po kurio laiko, po savaitės ar dviejų iš jų išskrenda uodai”, – teigė dr R. Bernotienė.
Smulkieji mašalai kanda vakare ir auštant
Mašalai taip pat gyvena visą vasarą, Lietuvoje gyvena dvi mašalų grupės, vieni yra upiniai mašalai bei smulkieji mašalai.
„Upiniai mašalai veisiasi upėse, kuriose visuomet yra vandens. Jų kiekis būna panašus metai iš metų ir jie kanda prie upių. Išskyrus tą vieną rūšį su kuria kovoja dzūkai, nes ji gali labai toli nuskristi nuo upių, apie 10 - 15 km, mokslinėje literatūroje rašoma, kad ir dar daugiau. Tai šie mašalai vakarais skrenda į akis, gali įkasti. Smulkieji mašalai, tokie mažučiai, kanda ir jų nematai, jie veisiasi panašiai kaip uodai, prie balų pelkėse, drėgnoje dirvoje, jie kanda temstant ir auštant. Dažniausiai kanda ten, kur yra ploniausia oda, apie plaukus, ausis, nes jie maži, jiems reikia tą odą perkasti”, – teigė dr R. Bernotienė.
Šiemet Dzūkijoje upiniai mašalai buvo naikinti su biologiniu preparatu, todėl jų populiacija yra ženkliai sumažėjusi.
Dėl šiltų žiemų gali pakisti uodų gyvenimo ciklas
Šaltos žiemos uodams nebaisios, jie prisitaikę prie įvairių sąlygų ir gali ištverti šalčius.
„Uodai ir mašalai gyvena milijonus metų ir prie šaltų žiemų yra prisitaikę, todėl - 30 jiems nebaisu. Jie žiemos metu būna kiaušinio stadijoje, tai labai atspari stadija. O Jei žiema būtų labai netipinė, visą žiemą +10, tuomet jie pradėtų veistis viduryje žiemos, tokios gali būti tendencijos. Jei būtų šilčiau jie galėtų ir vasarį išsiristi”, – teigė dr R. Bernotienė.
„Yra paplitusi tokia nuomonė, kad kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau visokių parazitų įšalą, dalis tiesos yra, bet žiūrint kokios tai vabzdžių rūšys, nes yra tokių, kurių didelis šaltis nepaveikia. Jų išgyvenimas priklauso nuo žiemojimo vietų, jeigu vabzdžiai žiemoja kur nors vandenyje, tai vandens temperatūra nepriklausomai nuo ledo storumo, išlieka vienoda. Tie, kurie žiemoja dirvožemyje, tiems šaltis sausumoje turėtų didesnės įtakos, o bestuburiams žiemojantiems vandenyje didesnės įtakos neturi”, – teigė gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys.
