Apklausus 130 šalies įmonių, paaiškėjo, jog 84 proc. pritaria, kad šalyje būtų įvestas euras. Lito pakeisti bendra valiuta nenori 13 proc. didžiausių šalies gamintojų. 51 proc. apklaustųjų prie euro zonos norėtų prisijungti artimiausiu įmanomu laiku, 45 proc. – sulaukti tinkamo meto.
„Apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos verslininkų rezervuotai vertina skubėjimą įsivesti eurą kaip galima greičiau, kol skolų krizė euro zonoje dar neišspręsta. Makroekonominės situacijos neapibrėžtumas ES mažina verslo optimizmą dėl euro ir riboja investicijas bei darbo vietų kūrimą“, – sakė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Trys ketvirtadaliai įmonių mano, kad euro įvedimas produkcijos kainų nepakeis.
„Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efekto. Didžiausią įtaką vis tiek turėtų ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų kainos ir energetinių resursų dinamika“, – teigė R. Dargis. Anot jo, dėl to paties apvalinimo efekto nežymiai turėtų augti ir darbo užmokestis.
Verslas optimistiškai nusiteikęs euro nauda ilguoju laikotarpiu, 79 proc. respondentų mano, kad bendra Europos Sąjungos valiuta visų veiklai ir šaliai atneš daugiau naudos nei žalos.
Kiek Lietuvai kainuotų euras?
Beveik aštuoni iš dešimties verslininkų įsitikinę, kad euras atneš daugiau naudos nei žalos, nors nemaža dalis nori, kol skolų audros euro zonoje nurims. Nerimą kelia ir nežinia, kiek kainuos Lietuvai dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme (ESM), kuris privalomas visoms euro zonos narėms.
Preliminariais skaičiavimais, įnašas į ESM galėtų būti maždaug du kartus didesnis nei įmonės sutaupys iš transakcijos išlaidų panaikinimo.
Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0,32 proc. bendros ESM kapitalizacijos (kuri siekia 700 mln. EUR), arba 7,7 mlrd. litų per 5 metus. Penkiolika jų reiktų įnešti grynaisiais, likusią dalį reikėtų garantuoti viešuosiuose finansuose. Jei padėtis finansų rinkose neblogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. litų.
Išaugins algas
Dauguma gamintojų tvirtina, kad euro įvedimas kainų savaime neišaugins. Pasak Aleksandro Izgorodino, LPK analitiko, euro įvedimas gali kiek išauginti algas – jos galėtų didėti nežymiai dėl kainų apvalinimo. Pramonėje darbo užmokestis didės ir neįvedus euro – dėl itin didelio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Dėl to prasidės darbuotojų perviliojimai.
Analitikų teigimu, ilguoju laikotarpiu euro įvedimas turėtų padidinti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, pagyvinti prekybą, auginti eksportą, o kartu – lūkesčius, atlyginimus ir visą ekonomiką. Dalyvavimas euro zonoje kainą gali išauginti tik dar didesnis nestabilumas ir negebėjimas tvarkyti su skolų krize.
