Praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, kam buvo reikalingas delsimas sprendžiant VSD problemas – cinizmas pasiekė laikiną pergalę; per delsimo laikotarpį, matyt, buvo sėkmingai padirbėta su Darbo partija; Darbo partija prisiėmė didelę atsakomybę gelbėti Arvydą Pocių.
Keletas minčių dėl Arvydo Pociaus teiginių. Anksčiau, kai VSD turėdavo problemų – tik šnipus pagaudavo, dabar jau naujų dalykų pažerta. Tačiau pats elgesys yra toks pat; taip jau sutampa, kad VSD nusikaltimus vis išsiaiškina tam tikrais momentais, – kai tik kontržvalgybos pareigūnai paliudijo, VSD išsiaiškino, kad jie prasižengėliai ir juos nušalino nuo pareigų; dabar, kai iškilo grėsmė pačiam A. Pociui būti atleistam, VSD vietoj šnipų pagavo valstybės išdavikus, matyt, tuos pačius kontržvalgybos pareigūnus. Antra, ką išgirdome – tai KGB rezervisto aiškinimas, kad jo kritikas Seime yra nepatikimas, nes tariamai buvo KGB patikėtinis; taip pat pasirodo, kad A. Pocius savo atleidimo dieną išsiaiškino Bražuolės tilto reikalus, ko negalėjo išsiaiškinti dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad reikia dažniau, – kas tris mėnesius, – A. Pocių atleidinėti – kiekvieną kartą paaiškėtų vis naujų dalykų, vis naujos bylos būtų ištirtos.
Būtų linksma, jei nebūtų graudu. Kiek tai tęsis, priklausys nuo prezidento, valdančiosios koalicijos ir Darbo partijos. Jų atsakomybė yra apsispręsti, kaip toliau spręsti VSD problemas. Jeigu paskelbs, kad jiems tinka tokia VSD vadovybė, nebūsiu labai nustebęs. Cinizmui ribų Lietuvoje kol kas nesimato. Jeigu A. Pocius gali šantažuoti Seimą, tai kodėl jis negali šantažuoti kitų valstybės institucijų? Jeigu Rusiją valdo saugumas, kodėl Lietuvos negali valdyti lietuviškas saugumas?
Kodėl taip vyksta – galiu tik spėlioti – akivaizdu, kad noras užgniaužti komiteto atliktą tyrimą, neleisti paviešinti surinktos medžiagos, yra begalinis, sugebėjimų ir galių tai daryti yra pakankamai daug. Kiek šioje valstybėje, ir ypač tarp valstybės vadovų, yra atsakomybės ir kiek saugumietiškų šantažų baimės – pamatysime artimiausiu metu. Kodėl tiek daug baimės – galiu tik spėlioti. Kas už to stovi – ar tik “valstybininkai”, ar kokie nors žiniasklaidos magnatai, bijantys komiteto tyrimo paviešinimo, nes ten yra liudijimų ir apie jų nuodėmes, ar dar didesni dalykai – kada nors pamatysime. Vis tiek tai kada nors paaiškės.
Šiandien esu kviečiamas į Valstybės gynimo tarybą. Praėjusioje, kur buvo svarstomi saugumo reikalai – taip pat teko dalyvauti. Tada jaučiausi, kad Valstybės gynimo taryba buvo skirta ir mano asmens auklėjimui. Po to prezidentas kreipėsi į Konstitucinį teismą. Šį kartą, kaip suprantu, Valstybės gynimo taryba kviečiama tam, kad konstatuotų, jog A. Pocius pateikė savo teiginių įrodymus. Bet tie įrodymai bus paskelbti valstybės paslaptimi. Arba bus pranešta, kad tyrimas tęsiamas, o tyrimo medžiaga yra paslaptis. Ir viskas vėl liks taip, kaip buvo. Tokie žaidimai mūsų valstybėje jau tampa įprastu reikalu. Ir nereikia galvoti, kad žmonės to nemato. Tenka tik pastebėti, kad už VSD veiklą atsako pats prezidentas, o ne kolektyvinė Valstybės gynimo taryba.
Galų gale, ar dar reikia stebėtis, kad po NSGK tyrimo kažkodėl Valstybės gynimo taryba nebuvo sukviesta, nebuvo išklausyti komiteto argumentai dėl padėties Valstybės saugumo departamente. Šiandien aš Valstybės gynimo tarybai tikrai pasiūlysiu apsvarstyti ir NSGK išvadas. Manau, kad tai bus atsisakyta padaryti.
Dėl santykių su socialdemokratais
Mūsų susitarimas kol kas nevykdomas. Ateina metas ir premjerui apsispręsti, kada jis yra tikras – ar tada, kai konfidencialiuose pokalbiuose mums aiškina, kad A. Pocių reikia nedelsiant keisti ir kad tik P. Malakauskas gali jį pakeisti, ar tada, kai neslepia džiaugsmo, kad Seimas nepradėjo A. Pociaus atleidimo procedūros. Premjero įtikinėjimai, kad jis negali įtikinti savo frakcijos, ar prezidento jau nebejaudina? Ateina metas kalbėti aiškiai ir principingai. Gal ir patogu būti “valstybininkų” sistemos, užvaldžiusios valstybę dalimi ir dar būti tokios sistemos premjeru, bet mes tokios sistemos dalimi nebūsime. O tai reiškia, kad mūsų santykiai su valdančiąja koalicija gali tapti tokie patys, kaip ir kitų opozicinių frakcijų, tai yra nesaistomi jokiomis sutartimis.
Dėl NSGK medžiagos paviešinimo
Seimo valdyba pasitarė ir nutarė NSGK medžiagos paviešinimo klausimą galutinai svarstyti ateinantį trečiadienį, kai bus galutinai išsiaiškinti visi paviešinimo procedūriniai niuansai. Noriu pastebėti, kad pagal galiojančio Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, už informacijos įslaptinimą ir pagrįstą slaptumo žymų suteikimą atsako paslapčių subjekto struktūrinio padalinio, parengusio ir įslaptinusio informaciją, vadovas, tai yra NSGK vadovas, o ne Seimo pirmininkas ar Seimo valdyba.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-03-19
Andrius Kubilius yra TS pirmininkas, Seimo vicepirmininkas
