Taigi, dušas – terapija, o štai dainavimas duše – dar didesnis gėris. Kodėl? Medikų duomenimis, besiilsinčio organizmo smegenyse išsiskiria natūralus cheminis junginys pavadinimu „dopaminas“. Ši medžiaga tiesiogiai susijusi su kūrybiniu potraukiu, tai – tarsi pavargusias mintis užliejančios sultys, kuriose skalsu vitaminų. Štai tuomet užsigeidžiame meno, saviraiškos. Kaip tai susiję su dainavimu? Tai viena prieinamiausių meninių išraiškų. Vonios kambario akustika, skambus vokalas, kūryba – viskas ko reikia tobulam koncertui surengti.
Kodėl gi ne? Dainuodami į organizmą pasisaviname didesnius gūsius oro. Kraujas pasiglemžęs deguonį cirkuliuoja venomis dar aktyviau, nei įprastai. O šis procesas, savo ruožtu, gerina nuotaiką, emocijas. Todėl dainuodamas duše žmogus atsipalaiduoja, pamiršta problemas. Ir šiaip, praustis būtina, todėl kaltinti savęs dėl laiko švaistymo tuomet tiesiog nėra tikslo.
Nuomone, kaip dušas susijęs su troškimu dainuoti pasidalinti sutiko Mykolo Riomerio Universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis.
„Atsakymas paprastas: žmonės, kurie nėra labai geros nuomonės apie savo dainavimo sugebėjimus, stengiasi dainuoti kiek uždaresnėse erdvėse, kur kiti negali išgirsti. Kur tai galėtų būti? Yra du pasirinkimo variantai: bute, kada jo nieko nėra, tačiau ir tai dar kaimynas gali išgirsti arba duše, kol bėga vanduo. Tai, manau, čia būtų pagrindinė priežastis, kodėl.
Tačiau lašelis tiesos yra ir tame, kad žmonės šitaip mėgina atsipalaiduoti. Visgi kai kurie garsai yra naudojami meditacijose. Žinoma tie garsai yra tik šiek tiek panašūs į meditacinius. Tinkamus šiai terapijai reikėtų pasimokyti. Bet ir tai, dušas nėra tinkamiausia vieta tokiai procedūrai.
Galų gale tai geros nuotaikos kūrimas, žmogus atsipalaidavęs, nudirbęs dienos darbus“, – nuomone dalinosi profesorius.
Taigi, jei jaučiate potraukį užtraukti dainą duše – nesistebėkite, drąsiai uždainuokite. Galbūt pailsėję po dušu dar sumanysite atlikti keletą nenudirbtų darbų.
