Gyventojų skaičius pasieks piką ir mažės
Žemėje dabar gyvena 7,4 milijardų gyventojų, paskutiniais duomenimis, planuojama, kad iki 2100 metų šis skaičius pakils iki 10 – 11 milijardų ir tada tikėtina, kad gyventojų skaičius stabilizuosis, tai reiškia, kad populiacijos didėjimas pasieks piką ir pradės mažėti.
Pagal naujausius Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, šiuo metu daugiausia žmonių gyvena Kinijoje, Indijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dabartinė Kinijos populiacija siekia 1,384 milijardų žmonių, Kinijos gyventojai sudaro 18.72% visų pasaulio gyventojų ir šiuo metu Kinija užima pirmąją vietą pagal žmonių skaičių pasaulyje. Antroje vietoje atsiduria Indija, kurios populiacija yra 1,331 milijardų t.y. 17.84% visų pasaulio gyventojų. Trečiojoje vietoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos su 324 milijonų žmonių t.y. 4.38% visų pasaulio gyventojų.
Gyventojų skaičiaus didėjimo priežastys
Gyventojų skaičius nuolat auga, nes kai kuriose menkai išsivysčiusiuose pasaulio šalyse gimstamumas yra didelis, o mirtingumas, dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų, medicinos tobulėjimo ženkliai sumažėjo. Prieš 200 metų gyventojų buvo apie milijardą, dabar tas skaičius tapo artimas 7,5 milijardų. Prieš 60 metų žemėje buvo dvigubai mažiau gyventojų, taigi gyventojų skaičius padvigubėjo, per pastaruosius 13 - 15 metų gyventojų skaičius padidėjo milijardu, taigi mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai gyventojų skaičius yra pats didžiausias ir didės toliau.
„Dabar aktualu suprasti priežastis, kodėl tas gyventojų skaičius auga, kodėl jis sustos ir kodėl tikėtina, kad ateityje mažės, apie tai mažai kalbama. Pagrindinės priežastys kodėl staiga pradėjo didėti gyventojų skaičius yra dvi. Pirmoji yra ta, kad yra didelis gimstamumas, kita, kad yra mažas mirtingumas, kai daug žmonių gimsta, mažai jų miršta, tai tada ir gyventojų skaičius didėja“, – kalbėjo dr. Daumantas Stumbrys, skaitantis demografijos paskaitas VU ir VDU studentams.
Didžiojoje pasaulio dalyje gimstamumas mažėja
Norint, kad valstybėje išliktų stabilus žmonių skaičius kiekviena moteris turėtų susilaukti dviejų vaikų, jei susilaukiama mažiau arba daugiau atitinkamai populiacija mažėja arba didėja.
„Šiandien gimstamumas pasaulyje yra pakankamai mažas. Mes gimstamumo rodiklį skaičiuojame pagal tai kiek moterys susilaukia vaikų. Taigi, jei moteris pagimdo 2 vaikus ir jie susilaukia tiek pat vaikų, tai ateityje juos pakeičia tokio pat dydžio karta. Žinoma, yra kažkokie mirtingumai, avarijose žūsta, bet jeigu gimstamumo rodiklis yra toks, kad viena moteris pagimdo po du vaikus, tai gyventojų skaičius išlieka stabilus“, – minėjo D.Stumbrys.
Ankščiau šeimose vaikų būdavo daugiau, tačiau daugelis jų mirdavo dar vaikystėje, dabar tokie procesai vyksta silpnai išsivysčiusiose šalyse.
„Ilgus šimtmečius gimstamumo rodiklis buvo stabilus, tai reiškia moteris pagimdydavo apie 6 vaikus, bet gyventojų skaičius neaugo, dėl labai paprastos priežasties - didelio mirtingumo, ypač kūdikių mirtingumo. Tai reiškia, kad reproduktyvaus amžiaus, sulaukdavo tik 2 vaikai iš 6. Mums, šiuolaikinėje visuomenėje atrodo normalu, kad vaikai nemiršta ir Lietuvoje dabar iš 1000 vaikų, per pirmus metus numiršta netoli 4, t.y. labai mažas skaičius. Na, o kažkur prieš 1000 metų, prieš 400 metų šeimose mirdavo trečdalis vaikų“, – kalbėjo D.Stumbrys.
Pramonės revoliucija bei patobulėjusi medicina smarkiai pakeitė šią padėtį. Todėl daugiavaikėse šeimose vaikai nebemirdavo, didėjo jų gyvenimo trukmė, kas ir sukėlė demografinį sprogimą.
„Dėl pramonės revoliucijos, pagerėjusių gyvenimo sąlygų, medicinos mirtingumas pradėjo mažėti, bet vaikų gimstamumas buvo panašus, nes gimdydavo vaikų tiek kiek gimdavo, vidutiniškai 6, tuo metu žmonės negalėjo numatyti pagerėsiančių gyvenimo sąlygų. To pasekmė, kad kai kuriose kartose vaikų skaičius liko toks pat didelis, jeigu pagalvotumėte apie savo senelius, prosenelius, tai dažnas jų pasakojo, kad yra iš didelės šeimos, kad daug brolių seserų buvo, taip pat, kad dalis jų mirė dar vaikystėje. Taigi didelis gimstamumas pradeda mažėti šiek tiek vėliau, o mirtingumas pradeda mažėti ankščiau, todėl ir įvyksta demografinis sprogimas, Lietuvoje tai jau yra praeitis ir šiuos procesus dabar mes galime stebėti daugelyje Afrikos valstybių, kurios yra besivystančios, taip pat kai kuriose Azijos šalyse, bet bendrai pasaulyje gimstamumo rodiklis artėja link 2, jis nedidėja“, – pasakojo D.Stumbrys.
Populiacijos didėjimo pasekmės
Gyventojų skaičiaus didėjimo pasekmės yra urbanizacija, t.y. žmonių persikėlimas iš kaimų į miestus, spartus resursų sunaudojimas, didėjanti pramonė. Taip pat galimas didesnė žmonių migracija iš menkiau išsivysčiusių šalių į geriau išsivysčiusias.
„Gyventojų skaičiaus augimo pasekmes, mes matėme Lietuvoje, gyventojų skaičius pas mus augo iki 1990 metų, kol jis pradėjo mažėti, tai pasekmes matėme, t.y. urbanizacija, miestų vystymasis, pramonės vystymasis, aišku šiuo metu jau ne taip aktualu ta pramonė“, – kalbėjo demografas.
O kas bus su Lietuva?
Lietuva susiduria su kitokia problema, čia gyventojų ne daugėja, o mažėja. Tokie procesai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Lietuva galėtų išsiskirti šio proceso sparta. Paskutiniuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet sumažėja apie 1 proc. Tai vyksta dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo.
„Gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal Jungtinių Tautų prognozes, yra kiek daugiau nei 2,800 tūkstančių, bet šis skaičius mažėja kiekvienais metais, jis mažėja dėl menko gimstamumo, t.y. viena moteris susilaukia vidutiniškai 1,6 vaikų ir to rezultatas, kad kažkurią kartą pakeičia mažesnė karta, kur mažiau žmonių. Kita priežastis būtų ir didelė emigracija. Tai labiausiai susiję su darbingo amžiaus gyventojais. Kadangi darbingo amžiaus gyventojai gimdo vaikus, tai, jie išvažiuoja ir gimdo vaikus kažkur užsienyje“, – minėjo D.Stumbrys.
Prognozuojama, kad ateityje Lietuvos gyventojų skaičius dar labiau mažės. Šis procesas būdingas didžiąjai Europos daliai, mes išssiskiriame tik labai didele emigracija.
„Ateityje, pagal Jungtinių Tautų prognozes, per artimiausius metus, link 2050 - 2100 metų gimstamumo rodiklis Lietuvoje turėtų didėti, pasiekti 1,8 bet neprognozuojama, kad jis vėl pasieks 2. Planuojama, kad iki 2 milijonų tas gyventojų skaičius sumažės 2100 metais, bet kaip yra iš tikrųjų sunkus pasakyti, tos prognozės, ypač ilgalaikės ne visuomet yra patikimos. Bet iki 2050 metų tas skaičius mažės iki 2,5 milijono. Nors mėgstama sakyti, kad mes čia kažkuo unikalūs, išsiskiriame, bet pasižiūrėjus į mūsų demografinius rodiklius, tai mes tiesiog kartojame tai, kas buvo vakarų valstybėse, aišku su tam tikra specifika, labai didele emigracija su kuria nei viena šalis nėra susidūrusi“, – kalbėjo D.Stumbrys.
Valstybės gyventojų padaugėtų didėjant gimstamumui arba imigracijai
Gyventojų skaičius Lietuvoje padidėtų, jei gimtų daugiau žmonių arba daugiau jų imigruotų.
„Jei padidėtų imigracija labai stipriai valstybėje žmonių padaugėtų. Čia klausimas ko visuomenė labiau norėtų, ar didinti gyventojų skaičių, kad gimtų daugiau žmonių Lietuvoje, ar didinti gyventojų skaičių imigracijos didesniais mastais“, – dalinosi demografas.
Mažėjantis jaunų žmonių skaičius valstybėje sudaro ekonominių problemų, tampa sunkiau išlaikyti pensinio amžiaus žmones.
„Nors daug iššūkių kyla, kai gyventojų skaičius didėja, ne ką mažiau jų kyla ir kai gyventojų skaičius mažėja, ypač kalbant apie ekonomines problemas. Jei gyventojų skaičius didėja, tai auga ir bvp, ir atsiranda jaunų žmonių daugiau, kurie moka pensijas, dirbančiųjų daugiau, Lietuvoje mes kaip tik susiduriame su ta problema, jei pažiūrėtume į gyventojų amžiaus piramidę, tai labai greitai nebus, kas išlaiko vyresnio amžiaus gyventojus. Lietuvoje yra tokia pensijų sistema, kad dirbantys žmonės, perskirstant lėšas, moka pensijas vyresnio amžiaus gyventojams, mes juos išlaikome“, – kalbėjo D.Stumbrys.
