Šiemet Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovausianti dainininkė Vilija Matačiūnaitė ir jos komanda bus pirmieji žmonės, visai Europai pristatysiantys naują Vilniaus simbolį.
Mūsų sostinės logotipe pavaizduotas Gedimino pilies bokšto siluetas. „Pilis – tai galios, miesto, Europos šalies sostinės simbolis. Apčiuopiamas pastatas. Pasirinkti pilies kontūrai, t. y. tuščiavidurė pilis, nes toks plastinis sprendimas suteikia daugiau logotipo panaudojimo galimybių“, – paaiškino Marius Vaupšas, reklamos agentūros „Lukrecija BBDO“, kūrusios Vilniaus įvaizdžio strategiją, vadovas.
Netradicinė logika
Agentūra sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė pernai liepą, taigi strategijos kūrimas užtruko 9 mėnesius. Projektas, pavadintas „Vilniaus įvaizdžio galimybių studija“, susidėjo iš keturių etapų.
Komandoje dirbo ir užsienio ekspertai bei įmonės. Tarp jų – žinomas vietovių ženklodaros ekspertas Jeremy Hildrethas, taip pat tarptautinis ekspertas kultūros ir kino turizmo klausimais Thierry Baujard‘as, „Ernst&Young Baltic“ bei UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“.
Kaip pasakojo M. Vaupšas, pirmiausia buvo siekiama išnagrinėti potencialius Vilniaus pozicionavimo būdus. Svarstyta, ar galima Vilnių reklamuoti kaip išmanųjį miestą, kaip susitikimams patogų miestą, kaip kiną mėgstantį miestą (kad atvyktų daugiau filmavimo grupių), kaip kūrybinį miestą.
M. Vaupšo teigimu, paaiškėjo, kad Vilnius dar nepakankamai išmanus, nepakankamai vertinantis čia kuriamą kiną. Dėl to buvo pasiūlyta komunikacijos strategijos žinia – netikėta miesto patirtis, pavadinta „Vilnius LOGIK“. Pastarasis žodis parašytas nei lietuviškai, nei angliškai, tarsi su klaida. Pasak M. Vaupšo, tai suteikia žaismingumo, įtraukia ir priverčia susimąstyti, kodėl taip užrašyta.
„Tai funkcinis dalykas Vilniui, kad jis turėtų bendrą tapatybę. Ilgai diskutavome, kokios Vilniaus savybės išskiria jį iš kitų miestų. Tai Užupio respublika, Franko Zappos paminklas, keisti objektai po tiltais, apmegzti medžiai. Vilnius turi savo dvasią ir charakterį, kuriuos įvardijome kaip Vilniaus logiką. Čia dera skirtingi ir net priešingi dalykai. Tai miestas miške, tačiau tame miške turime sparčiausią belaidį ryšį“, – ypatingą sostinės logiką įvardijo reklamos agentūros vadovas.
Vilnius neturi patiekalo
Antrajame strategijos etape buvo sugalvota Vilniaus pozicija „Fresh City Experience“ („Netikėta miesto patirtis“). Sukurtas prekių ženklo vadovas ir pozicija, kas yra Vilnius, kokiomis savybėmis jis pasižymi.
„Vilnius turi daugybę privalumų. Tai miestas, kuriame vos per dešimt minučių gali pasiekti žirgyną, slidinėjimo trasą. Tai puikaus geriamojo vandens miestas, labai patogus gyventi žmogui ir investuotojui, kuris gal to ir nežino“, – sostinę gyrė specialistas.
Trečiuoju etapu buvo siekiama įgyvendinti rinkodaros planą ir nusitaikyta į tam tikras rinkas. Pirmiausia Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, šiuo metu – į Latviją. Viena iš 9 strateginių programų yra gastronomija. „Visi žinome, kas yra prancūzų virtuvė, kas yra italų, o mes neturime tokio dalyko kaip Vilniaus patiekalas ar desertas“, – užsiminė M. Vaupšas.
Projekto metu pasiūlytos priemonės, kaip įvairioms tikslinėms grupėms patraukliai plėtoti gastronominio Vilniaus idėjas. Kitos strateginės programos apima konferencinio turizmo, Vilniaus renginių, žaliojo, romantiško, išmaniojo, vertinančio kiną ir patrauklaus verslui miesto rinkodaros priemones ir idėjas.
Paskutinis etapas – vadinamasis prekinimas, renginių organizavimas. Prekių ženklas pristatytas Lietuvos marketingo asociacijai, Vilniaus gidams, Vilniaus turizmo verslui (viešbučiams, kelionių agentūroms).
Išsivertė pigiau
Teigiama, kad ši studija buvo finansuojama iš Europos Sąjungos fondų. Vilniaus miesto savivaldybė, skelbusi konkursą, buvo įkainojusi projektą 512 tūkst. litų. „Lukrecija BBDO“ laimėjo konkursą, pateikusi 284 tūkst. litų ir PVM kainos pasiūlymą (iš viso 350 tūkst. litų). M. Vaupšas teigė, kad agentūrai užteko dar mažesnės sumos, nei buvo tartasi.
Paklaustas, kaip pats vertina rezultatą, reklamos agentūros vadovas teigė, kad Vilnius iki šiol neturėjo vieno grafinio ir ideologinio atpažinimo ženklo, nors to sostinei reikėtų. „Kaip specialistas galiu pasakyti, kad iki tol Vilnius turėjo keturis turizmo logotipus, dar kelis renginių logotipus, o, pavyzdžiui, „Eurovizijoje“ kaip Vilniaus ženklas buvo naudojamas šv. Kristoforo herbas. Tikiuosi, kad sukurta nauja sistema prigis ir bus naudojama rinkodarai, pritraukiant investicijas bei turistų srautus“, – kalbėjo M. Vaupšas.
