Gyvenime dažnai sutinkame žmonių, kurie tiesiog apžavi aplinkinius, akimirksniu įsigyja draugų ir visur yra mėgstami. Šių žmonių šarmas, slypintis žvilgsnyje ir akių blizgesyje, pritraukia kitus gyvus sutvėrimus ir net padeda, norint pratęsti žmonių giminę. O yra tokių, kurių žvilgsnis visada blankus, neužtikrintas ir niūrus. Jiems kažkodėl nelengva visur, kur tenka megzti kontaktus, nesvarbu, ar tai būtų asmeninis gyvenimas ar darbas. Ko trūksta pastarųjų akims, paklausėme bendros praktikos gydytojos Kristinos Morkūnienės.
Akys – godžios
Iš visų jausminių organų akis labiausiai aprūpinta plačiausiu transporto kelių tinklu, kuriuo į ją patenka maitinančios medžiagos. Kad ir lengviausiai suerzinus vegetatyvinę nervų sistemą – maloniai šnekantis apie atostogas, flirtuojant, aptariant stulbinančius planus ir t.t., – streso hormonai nukreipia į akis milijardus vitaminų ir kitų medžiagų, nuo kurių akys užsidega gyvybingu spindesiu.
Tačiau suvartodamos tiek daug maitinančių medžiagų akys tampa labai jautrios laisviesiems radikalams*. Mokslininkai nustatė, kad kiekvieną kūno ląstelę laisvieji radikalai puola per parą iki dešimties tūkstančių kartų. Todėl akies lęšiukui ir tinklainei reikia antioksidantų* – vitaminų C, A, E ir seleno. Jie suteikia žvilgsniui aštrumo, o taip pat kovoja su visų tipų ligomis. Be jų akys blanksta, nes paskutiniai maitinančių medžiagų resursai bus išnaudojami tik tam, kad tiesiog matytumėte, t.y., tik išlikimo tikslais.
Kuo jas maitinsime?
Vitaminai A ir E
Kuo tamsesnės spalvos paprastos ar lapinės daržovės – špinatai, brokoliai, morkos, burokėliai, paprika, moliūgas, t.y. geltonos, žalios, raudonos daržovės, abrikosai ir kiti panašios spalvos vaisiai, uogos, ypač mėlynes, tuo daugiau juose yra karotino, kuris žmogaus organizme virsta vitaminu A. Vitaminu A turtingi gyvulinės kilmės produktai: kepenys, riebus pienas, grietinėlės sviestas, kiaušiniai, sūris, žuvų taukai
Žinoma, kad daugiausia karotino yra morkose, kurias reiktų valgyti tarkuotas ir apvirtas su trupučiu augalinio (kukurūzų, sėmenų, alyvų, saulėgrąžų) aliejaus. Aliejuje be viso kito yra ir būtino organizmui vitamino E, vieno iš komponentų saugančių ląstelių membranas. Dar jo yra grietinėlės svieste ir sojų aliejuje, graikiniuose, žemės riešutuose, daigintuose kviečiuose, kukurūzuose, špinatuose, alyvuogėse, šparaguose, avokadose, kiaušiniuose, piene.
Vitaminas C
Gamtos sodo fenomenu (vitaminu C arba askorbo rūgštimi) turtingi švieži vaisiai ir uogos – apelsinai, obuoliai, citrinos su minkštimu, šviežiai spaustos greipfrutų sultys, avietės, kiviai,
šeivamedžio kaulavaisiai, gervuogės. Ne mažiau šio vitamino turi burokėliai, svogūnai, žalieji žirneliai, pomidorai, kopūstai, bulvės, artišokai, šparagai, kaliaropė, sojų pupos.
Jei tik yra galimybė vaisius ir daržoves reiktų valgyti šviežius, nes aukšta temperatūra suardo didelę juose esančių vitaminų dalį.
Kuo ilgiau yra laikomi vaisiai ir daržovės, tuo mažesnė juose esančios askorbo rūgšties koncentracija. Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, greitai reaguoja su deguonimi. Termiškai apdorojant prarandama net apie 40 proc. šio vitamino. O jau paruoštos vartojimui salotos plastikinėse pakuotėse paprastai turi daugiau kenksmingų ir nuodingų medžiagų (sudėtinių dalių, kovojančių su kenkėjais, konservantų ir t.t.) nei vitamino C.
Selenas – vienas iš svarbiausių ir būtinų organizmui mikroelementų, gamtoje sutinkamas retai. Jis įeina į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį, todėl yra susijęs su visais žmogaus organais ir sistemomis. Jo reikia, kad gamintųsi baltymai, gerai veiktų kepenys, skydliaukė ir kasa. Kartu su vitaminais A, C ir E selenas užkerta kelią onkologinėms ligoms, ardo kenksmingas medžiagas ir stiprina imunitetą. Seleno trūkumas neigiamai veikia akių būklę, o būtent su jo deficitu organizme siejamas kataraktos atsiradimas.
Selenas visų pirma koncentruojasi kepenyse, tulžyje, inkstuose, širdyje, raumenyse ir akių tinklainėje. Visi šie organai aktyviai dirba. „Tingiose“ audiniuose, ypač riebaliniuose, seleno yra mažai. Pasak tyrimų, elnių, kurie pasižymi ypač geru regėjimu, akių tinklainėje šio mikroelemento yra 100 kartų daugiau, nei kitose jo kūno dalyse. Žmogaus organizme yra tik labai nežymus seleno kiekis: vidutiniškai 13-15 mg. Todėl seleno atsargas tenka papildyti nuolat vartojant tam tikrus maisto produktus. Selenu turtingi nevalyti grūdai, alaus mielės, kepenys, inkstai, liesa mėsa, žuvis, moliuskai, pieno produktai.
IR DAR:
Judrus gyvenimo būdas – turizmas, gimnastika, iškylos gamtoje ir t.t., – aprūpina akis deguonimi ir suteikia akių obuoliams baltumo.
Fiziologai rekomenduoja kiekvieną dieną penkias sekundes žiūrėti į saulę. Tai stimuliuoja medžiagų apykaitą akyse ir stiprina jų apsaugines sistemas.
Beje, vis tiek būkite atsargūs ir nemanykite, kad tik vasarą akims labiausiai reikia saugotis kenksmingo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Būtent dabar, žiemą, sniegas ir ledas, atspindėdami saulės šviesą, akims sukuria nepaprastą krūvį ir net 80–85 proc. padidina šių spindulių dozę mūsų akims. Todėl labai jautrios šviesai akys pradeda ašaroti, rausti, vokai patinsta ir pan. Jas reiktų apsaugoti akiniais ir specialiais lašiukais.
Šiuolaikiniai oftalmologai pataria eiti pas akių gydytoją pirmadienio ryte, o ne penktadienio vakare, kai akys jau pavargo nuo kasdienių savaitės stresų ir neteko daug maitinančių medžiagų. Tas, kuris per išeigines sveikai gyveno ir teisingai maitinosi, savaitės pradžioje galės geriau įžiūrėti raides lentelėje, ir jam, ko gero, neprireiks akinių.
Na ir žinoma nepamirškite apie vidinį nusiteikimą! Neveltui sakoma, kad kartais galima patraukti žmogų vien tik savo akių šviesa ir spindesiu, ir kad akys – sielos veidrodis. Tegu Jūsų akys spinduliuoja ir visai nesvarbu kiek Jums metų – žavėkite visus aplinkui akinančia ir šilta savo akių šviesa.
Straipsnio žodynėlis:
*Laisvieji radikalai – dar kitaip vadinami oksidatoriais, tai molekulių (pvz., deguonies) dalys, susidarančios organizme ir dėl išorinio kenksmingų medžiagų poveikio, pvz., nikotino, oro teršalų ar sunkiųjų metalų, tampančios labai aktyviomis. Jiems pastoviai reikia kitų cheminių medžiagų su kuriomis galėtų sudaryti junginius. Suradę sau tinkančią dalį, šie blogiukai gali pakenkti odos kolagenui, ląstelių membranoms ar lipidiniam odos sluoksniui. Be to, laisvieji radikalai silpnina imunitetą, spartina organizmo senėjimą bei skatina ankstyvą Alzheimerio ir Parkinsono bei kitų senatvinių ligų, tokių kaip aterosklerozė, artritas, katarakta, atsiradimą.
*Antioksidantai – tai medžiagos, kurių darbas tramdyti laisvuosius radikalus, saugoti organizmą nuo jų ardančio poveikio. Antioksidantai veikia priešingai nei laisvieji radikalai. Jie kaip tik stiprina ląsteles, palaiko jų gyvybingumą, aktyvina imuninę sistemą. Tyrimais nustatyta, kad tie žmonės, kurių kraujyje antioksidantų yra sumažėję, dažniau linkęs sirgti uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, smegenų insultu bei vėžiu. Jei organizme pritrūksta antioksidantų arba pavijingai padaugėja laisvųjų radikalų, gali būti suardomos ląstelės, o tos, kurios išgyvena, nebesugeba pakankamai greitai atsinaujinti ir anksčiau laiko sensta.
