Globalinis atšilimas – viena dažniausiai girdimų aplinkosaugos temų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas teigia, kad visai žemei ši žiema bus viena šilčiausių.
„Tendencija aiški – žiemos šiltėja. Lietuvoje aiškus metinis temperatūros kilimas, o žiema yra tas laikotarpis, kada temperatūra kinta labiausiai ir yra labiausiai pastebima. Būtent žiemos laikotarpiu temperatūra kyla daugiausiai“, – teigia D. Valiukas.
Temperatūros pokytį žiemos metu, klimatologo teigimu, galima pastebėti iš šių ženklų: vyrauja aukštesnė temperatūra, iškrenta mažiau sniego, dažniau krituliai iškrenta lietumi, o ne sniegu.
Tačiau tiksliai įvardinti, kokia bus žiema, yra pakankamai sunku. „Prognozę tokiam mažam regionui, kaip Lietuvai, lemia atslenkanti atmosferos cirkuliacija. Jos atslinkimą ar užsibuvimą lemia daug faktorių, o juos įvertinti taip toli ko gero net neįmanoma, nes kiekvieno faktoriaus pasikeitimas lemia visos sistemos pasikeitimą“, – pasakoja jis.
Kokią žiemą žada gamtos ženklai?
Tačiau nuspėti, kokia bus ateinanti žiema, galima iš gamtos ženklų. Profesorius etnologas Libertas Klimka teigia, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip pelės ar skruzdės darosi lizdus žiemai, kaip kurmiai rausia žemę, žiūrėti kokie zuikiai – riebūs ar ne, ar gyvūnai susiruošė didelių atsargų.
„Prognozavimas – yra atidus įsižiūrėjimas į gamtos reiškinius ir į gyvūnus, nes gyvūnai viską jaučia“, – teigia L. Klimka.
Taip pat nuspėti galima ir iš ypatingų dienų, pasak profesoriaus, artimiausia tokia – Martyno diena, kuri bus lapkričio 11 dieną. Jos oras parodo žiemos pradžios orus pagal liaudiškus posakius ir liaudies išmintį.
„Sako taip – jeigu antis arba žąsis ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo, ir atvirkščiai. Šis požymis iš tikrųjų pasitvirtina, aš eilę metų stebiu ir užsirašau, pasižiūriu ir tikrai taip būna. Jeigu pašalę per Martyną, tai būna atodrėkis per Kūčias ir Kalėdas“, – pasakoja etnologas.
Profesorius Klimka: „Bus labai permaininga žiema“
Pasak L. Klimkos, daug gamtos reiškinių ir kitokių požymių rodo, kad bus labai permaininga ir kontrastinga žiema, kuri skirsis nuo visų kitų. Vyras teigia, kad prie tokių reiškinių prisideda žalinga žmogaus veikla.
„Žmonės pernelyg grobuoniškai naudoja žemės resursus ir teršia aplinką nieko nepaisydami. Žmonės turi vienadienį požiūrį, niekas negalvoja kokioje žemėje reikės gyventi vaikams ir anūkams“, – sako profesorius.
L. Klimka piktinasi ir neatsakingu elgesiu prieš Vėlines – sunaikintu tradiciniu kraštovaizdžiu ir iškirstais medžiais kapinėse.
„Kapinėse kertami medžiai, nes lapas nukrenta ant kapo. Net ir Vilniaus kapinės – Panteono, Rasų ar bernardinų, yra labai praretintos. Tuoj prieis prie to, kad mes ir parkus išasfaltuosime“, – sako pasipiktinęs vyras.
Ženklai, atskleidžiantys kokia bus žiema
Sužinoti, kada tiksliai galima laukti žiemos ir šalčių, galima stebint paukščius. Pasak etnologo, paukščiai jautriai reaguoja į gamtos ir temperatūrų pokyčius, todėl laikas, kai jie migruoja, reiškia ateinančius šalčius.
„Jeigu paukščiai, pavyzdžiui, žąsys ar gervės, skrenda nesustodami, šaltis juos gena iš šiaurinių kraštų. Tačiau, jei paukščiai sustoja, pasigano ir pasistiprina, reiškiasi nėra didelio šalčio pavojaus ir jie ilgiau užsibūna čia“, – pasakoja jis.
Prielaidą, kad didelių šalčių greitu metu dar nebus, ekspertas daro atsižvelgiant ir į svirbelių migraciją. Pasak L. Klimkos, šiemet jam pavyko pamatyti vos kelis parskrendančius svirbelius, o šie – yra šiaurės paukščiai, kurie paprastai keliauja per Lietuvą dideliais būriais ir užtrunka kelias dienas, aptikę šermukšnių uogų ar kito maisto.
Taip pat stebėti galima ir medžius, profesoriaus teigimu, dauguma medžių iki šiol nenumetę lapų, nors paprastai tokiu metu medžiai jau būna be lapų.
Jo teigimu, išvadas apie ateinančius orus galima daryti tik būnant gamtoje ir matant visumą: žiūrėti į visus gamtos siunčiamus ženklus – kaip elgiasi gyvūnai, ar ruošiasi žiemai, ar neskuba to daryti, kaip ir kada išskrido paukščiai.
