Klimato pokyčiai kasmet apie 300 tūkstančių žmonių pasiunčia anapilin, taip pat paliečia 300 milijonų gyvenimus. Tai rodo pirmosios studijos apie klimato pokyčių poveikį žmonijai rezultatai.
Duomenis surinko ir analizę atliko buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annan agentūra „The Global Humanitarian Forum“.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų karščio bangos, potvyniai, audros ir miškų gaisrai per metus nusineš iki 500 tūkstančių gyvybių. Tai gali būti didžiausias humanitarinis iššūkis žmonijai.
Dėl klimato pokyčių kasmet skaičiuojami 125 milijardų dolerių ekonominiai nuostoliai – tai yra daugiau nei viso pasaulio teikiama šalpa. Iki 2030 metų nuostoliai per metus pasieks 600 milijardų dolerių ribą.
Problemų gali sukelti ir socialiniai neramumai. Anot agentūros pranešimo, „dabar yra 4 milijardai pažeidžiamų žmonių, o 500 milijonų yra didžiulėje rizikoje. Gamtos nelaimės atneša badą, ligas, skurdą ir atima gyvybingumą. Jos yra grėsmė socialiniam ir politiniam stabilumui“.
Niūrios prognozės
Jei nebus apribotas išmetamųjų medžiagų kiekis, per 25 metus:
• 310 milijonams temperatūros kilimas atsilieps sveikatai;
• 20 milijonų taps skurdžiais;
• 75 milijonai dėl klimato pokyčių neteks gyvenamosios vietos.
Klimato pokyčiai labiausiai atsilieps vandens atsargoms.
„Vandens trūkumas atsilieps maisto gamybai, sanitarinėms sąlygoms, ekonominiam vystymuisi ir ekosistemoms. Taip pat išsiderins potvynių ir atoslūgių ciklas. Prognozuojama, kad iki 2030 metų šimtai milijonų žmonių patirs stresą dėl vandens prieinamumo“, rašoma pranešime.
Kol kas sunku pasakyti, kurių būtent žemynų gyventojai rizikuoja netekti gyvenamųjų vietų, tačiau pavojaus zonoje atsiduria Afrika, Bangladešas, Egiptas, pakrantės teritorijos ir miškingos vietovės.
Didžiausia grėsmė – besivystančiam pasauliui
Pirmąkart atliktame tyrime lyginama, kaip klimato pokyčiai paveikė turtingų ir vargingų šalių gyventojus.
Paaiškėjo, kad beveik 98 proc. klimato pokyčių paliestų žmonių, 99 proc. žuvusių dėl oro stichijų ir 90 proc. ekonominių nuostolių patirta besivystančiose šalyse. Rizikos grupėje esančios tautos gyvena Sacharos zonoje Afrikoje, Vidurio Rytuose, pietų Azijoje ir mažose salelėse Ramiajame vandenyne.
Iš 12 valstybių, kurias klimato pokyčiai palies mažiausiai, tik viena nėra priskiriama išsivysčiusiam pasauliui. Prisitaikyti prie klimato pokyčių jos visos paskyrė beveik 72 milijardus dolerių, tačiau vargingoms šalims pažadėjo tik 400 milijonų dolerių.
„Tai yra mažiau, nei išleidžia viena Vokietijos žemė savo apsaugoms nuo potvynių“, rašoma pranešime.
Kritikos pliūpsniai šalių lyderiams
Kitą savaitę diplomatai iš 192 šalių susitiks JT derybose dėl klimato pokyčių Bonoje, kur bandys priimti bendrą susitarimą dėl šiltnamio dujų kiekio sumažinimo.
„Pasaulis yra kryžkelėje. Jau daugiau nebegalime sau leisti ignoruoti klimato pokyčius žmonijai. Tai yra kvietimas visiems derybininkams pasiekti patį ambicingiausią susitarimą. Arba ir toliau gyventi šalia bado, ligų ir masinės migracijos“, kalbėjo Kofi Annan.
Jo kritikos strėlės skriejo politikams – dėl patekimo į aklavietę ir visaapimančio abejingumo.
„Silpna lyderystė yra signalas. Jei lyderiai neprisiims atsakomybės, jie nuvils žmoniją. Siekti susitarimo yra kiekvieno žmogaus natūroje“.
Nobelio premijos laureatė Wangari Maathai pareiškė: „Klimato pokyčiai – tai gyvenimas arba mirtis. Tai yra naujas pasaulinis kovos laukas. Iki šiol manoma, kad tai yra tik išsivysčiusio pasaulio problema. Tačiau pats išsivystęs pasaulis greitina klimato pokyčius“.
Skaičiavimus tyrimui pateikė Pasaulio bankas, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinės Tautos, Potsdamo klimato pokyčių poveikio institutas ir kitos organizacijos.
Parengta pagal guardian.co.uk medžiagą
