Uostamiesčio savivaldybė gavo valdininkus iš koto išvertusį Tel Avivo (Izraelis) advokatų kontoros parengtą raštą, kuriuo prašoma išpirkti 2 tūkst. reichsmarkių vertės obligacijas ir sumokėti 7 proc. pusmetinių palūkanų skaičiuojant nuo 1927 metų liepos 1 dienos.
Mat pilietis iš Izraelio Michaelis B., kurio interesams atstovauja minėta advokatų kontora, turi dvi 1927 metais tuometinės miesto valdžios išleistas obligacijas po 1 tūkst. reichsmarkių.
Tokį raštą gavęs dabartinis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius jį svarstyti persiuntė savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui ir Finansų skyriaus vedėjai Aldonai Špučienei.
"Įdomus prašymas. Ar mūsų savivaldybė yra 1927 metų Memelio savivaldybės įsipareigojimų vykdytoja? Aiškintis ir atsakyti", - tokia yra mero rezoliucija.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė "Vakarų ekspresui" teigė tikrai neketinanti vargintis skaičiuodama palūkanas ir nustatydama reichsmarkių vertę.
"Aš tik girdėjau apie tokį raštą. Juokinga man. Kokia advokato kontora turėtų būti, jei nesuvokia, kad mūsų savivaldybė nėra Memelio savivaldybės teisių perėmėja. Yra juk teisės aktai", - sakė ji.
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Artūras Žičkus taip pat teigė tik girdėjęs apie "įdomų prašymą".
Klaipėdos universiteto istorikas, miesto Tarybos narys Vygantas Vareikis su šypsena pastebėjo, kad advokatų kontoroje sutartis dėl atstovavimo klientui paslaugos pasirašyta suėjus septyniasdešimčiai metų, kai Adolfas Hitleris įžengė į Klaipėdą - 2009 metų kovo 22 dieną.
"Tas raštas vertintinas kaip humoras. Memelio savivaldybės nebėra. Tuomet Klaipėdos kraštas buvo autonominis, tad vietinė valdžia galėjo leisti obligacijas. Klaipėda nėra Memelio teisių perėmėja. Vadovaujantis tų ponų iš Izraelio logika, dabar galima būtų kreiptis ir į Rusijos prezidentą, premjerą, kad padengtų Sovietų sąjungos "stalinines" obligacijas", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
1000 reichsmarkių ekvivalentas anuomet buvo 48,19 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų arba 590 frankų. Tuomet obligacijos buvo padengtos auksu: 1 reichsmarkė prilyginta 1/2790 kg gryno aukso.
"Iki 1929 metų pasaulinės ekonominės krizės buvo aukso standartas. Krizė sunaikino tą standartą. Pasikeitė ir teisinė padėtis, nes Klaipėdos savivaldybė po karo nebėra autonominė. Dar įdomiau yra tai, kad pagal atsiųstus dokumentus visus iškilusius nesklandumus reikėtų spręsti pagal vokišką Civilinio proceso kodeksą. Tačiau anuometinės Vokietijos juk nebėra", - komentavo V. Vareikis.
Reichsmarkė kaip piniginis vienetas žlugo dar 1947 metais ir buvo pakeista.
Apie raštą iš Izraelio buvo girdėjęs ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
"Iš pradžių mane tas laiškas prajuokino, tačiau įvertinęs tai, kad jį rengė dabartine teise besivadovaujanti advokatų kontora, - kiek sunerimau. Ar jie čia rimtai tikisi atgauti pinigus? Gal tiesiog žaidžia dėl įdomumo", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Istorikas jokio teisių perėmimo iš Memelio neįžvelgia. Mat 1927 metais dabartinė Klaipėda buvo Lietuvos sudėtyje, vėliau - Vokietijos, dar vėliau - Sovietų sąjungos dalis, o dabar - nepriklausomos Lietuvos.
"Teisių perėmimas vyksta, kai lieka tie patys gyventojai, teisinė bazė. Taip, tais laikais Magistratas buvo išleidęs lakštus, tačiau nėra jokio ryšio tarp teisių perėmimo. Pavyzdžiui, Rusija tikrai perėmė griuvusios Sovietų sąjungos teises, tad "stalininių" obligacijų padengimo lyg ir galima būtų reikalauti. O Memelio atveju jokių teisių nebuvo perimta, nes vyko radikalūs pertvarkymai", - sakė J. Genys.
Jis svarstė, kad šį precedentą galėtų įvertinti tarptautinės teisės žinovai.
Denisas NIKITENKA
