Kol Europos dėmesys buvo sutelktas į Ukrainą, įtampa Vakarų Balkanuose kunkuliavo, o regiono lyderiai, kaip ir Didžiosios Britanijos, nerimauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šiuo momentu ir toliau išnaudos buvusios Jugoslavijos susiskaldymo linijas.
Vakarų Balkanus aukštesniųjų Didžiosios Britanijos vyriausybės sluoksnių atstovai vadina „kitu karštuoju tašku“, o dabar, kai karštis vis labiau didėja, Didžioji Britanija siekia, kad visos šešios regiono valstybės įstotų į ES ir taip apsisaugotų nuo Rusijos įtakos.
„Šiuo metu, kai Europoje vyksta karas ir matome, kad Rusija kišasi ir į šį regioną, būtumėte kvailys, jei nuleistumėte akis nuo Vakarų Balkanų, kur vis dar yra paveldėtų problemų ir jas dar reikia įveikti“, – praėjusią savaitę lankydamasis regione sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras D. Lammy.
Ir pridūrė: „Putino interesai čia yra išlaikyti destabilizuotą regioną. Jis suinteresuotas išlaikyti Vakarų Balkanus sudarančias šalis įtampoje, destabilizuoti gyventojus ir vykdyti kibernetinį bei hibridinį karą.“
Vakarų Balkanų šalys susiduria su dideliais iššūkiais
Visos šešios Vakarų Balkanų valstybės bando tapti ES narėmis – tai užsitęsęs procesas, kuriame geopolitika gali būti tokia pat svarbi kaip ir derinimo užduočių vykdymas.
Jos susiduria su dideliais iššūkiais tiek šalies viduje, tiek santykiuose su kaimynais. Pavyzdžiui, Bosniją ir Hercegoviną ištiko krizė, nes Miloradas Dodikas, serbas, pirmininkaujantis trims šalims, vengia arešto už savo separatistinę politiką.
Tuo tarpu Serbija kaltina Kosovą, kad šis slopina serbų mažumą, o Kosovas kaltina Serbiją dėl smurto savo teritorijoje.
Užsienio politikos ekspertai ir ministrai baiminasi, kad Kremlius bandys pasinaudoti giliai įsišaknijusia etnine ir religine įtampa, kad pakurstytų tolesnius neramumus visuose Balkanuose, sustiprintų pačios Rusijos interesus ir sukeltų dar daugiau problemų ES aplinkoje.
„Dabar jie turi judėti į priekį, kitaip jie ir toliau bus Rusijos žaidimų aikštelė“, – sakė vienas Didžiosios Britanijos pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad jis galėtų aptarti klausimus, kurių neturėjo teisės viešai komentuoti.
Pasak jo, dabar yra „gana mažas laiko tarpas“, per kurį Balkanų valstybės turi „nustoti sėdėti ant tvoros“, kol Briuselio neužgriuvo Ukrainos stojimo klausimas.
Serbijoje vyksta tokie protestai, kokių dar nėra buvę
D. Lammy mano, kad Serbija, nepaisant atsilikimo nuo demokratijos, nuolaidžiavimo Rusijai ir nuolatinio atsisakymo pripažinti Kosovą, nuoširdžiai nori įstoti į ES – procesą, kurį ji pradėjo 2009 m.
„Tačiau skiriasi požiūriai į tai, kaip to pasiekti, kaip greitai ir kaip rimtai“, – sakė jis Serbijos sostinėje Belgrade.
Didžiulės kliūtys, kurias Serbija turi įveikti norėdama prisijungti prie bloko, akivaizdžiai matomos Belgrado gatvėse.
Prezidento Aleksandro Vučičiaus, kuris neseniai išskėstomis rankomis priėmė M. Dodiką, vadovaujama vis labiau autoritarinė vyriausybė patiria sunkų išbandymą dėl tokio masto protestų, kokių Serbijoje dar nėra buvę.
Šimtai tūkstančių žmonių protestavo prieš korumpuotą valdžią, dalyvavo studentų surengtose demonstracijose dėl lapkričio mėn. renovuojamoje geležinkelio stotyje Novi Sado mieste sugriuvusios stoginės, per kurią žuvo 16 žmonių. Jie ir toliau kasdien blokuoja kelius.
Jie netgi išplėtė savo protestus, kad pasipriešintų JAV prezidento Donaldo Trumpo svainio Jaredo Kushnerio siūlomam prabangaus nekilnojamojo turto projektui.
Studentų decentralizuotas organizavimosi modelis reiškia, kad nėra aiškaus lyderio, į kurį būtų galima nukreipti susidorojimą, tačiau valdžia buvo apkaltina, kad prieš demonstrantus naudoja nelegalią garsinę patranką.
Belgradas taip pat teigė, kad Rusijos šnipinėjimo tarnybos pradėjo reaguoti į vykstančius neramumus.
Prieš iškeldamas protestus ir teiginius apie garsinio ginklo panaudojimą per trečiadienį vykusį susitikimą su A. Vučičiumi prezidento rūmuose, D. Lammy sakė, kad „mes esame kartu su žmonėmis“.
Užsienio reikalų ministras atvyko pasirašyti kelių susitarimų, kuriais siekiama kovoti su nelegalia migracija ir suartinti Serbiją su Vakarais.
Tačiau pareiškime susirinkusiems transliuotojams buvo aišku, kad A. Vučičius, daugiau nei dešimtmetį praleidęs Serbijos politikos viršūnėje, nemaloniai priėmė šį iššūkį.
„Man net į galvą neateina komentuoti protestų ir demonstracijų Didžiojoje Britanijoje, nes gerbiu Didžiosios Britanijos suverenitetą“, – sakė jis griežtai kontroliuojamai Serbijos žiniasklaidai.
A. Vučičius taip pat neigė, kad prieš protestuotojus buvo panaudota jėga ar ginklai, ir griežtai gynė M. Dodiką po to, kai D. Lammy per jųdviejų pasisakymus spaudai iškėlė jo „antikonstitucinių“ veiksmų klausimą.
Serbija netrykšta noru įstoti į ES
Studentai mano, kad Briuselis užmerkė akis prieš paplitusią korupciją, kurią jie smerkia, nes ES bando įtraukti A. Vučičių į savo gretas ir gauti prieigą prie Serbijos ličio telkinių, skirtų elektromobilių akumuliatorių gamintojams.
Skirtingai nei kitur Balkanuose, Serbijos pritarimas stojimui į ES neatrodo didžiulis, o Rusija vis dar plačiai remiama.
Be to, procesas gali būti dar sunkesnis, jei šalis turės pripažinti Kosovą kaip stojimo sąlygą.
Serbija yra „pamišusi hegemoniška Kosovo kaimynė“
D. Lammy vizitas regione Kosove, kurio sostinėje Prištinoje jis buvo sutiktas itin šiltai. Didžioji Britanija, JAV ir NATO ten labai gerbiamos už tai, kad atvyko į pagalbą Kosovui per karą su Serbija.
Kosovo prezidentė Vjosa Osmani, duodama interviu su „Politico“, aiškiai parodė, kad santykiuose su Serbija, kurią ji vadina „pamišusia hegemoniška kaimyne“, ne viskas gerai.
Tarp naujausių konfliktų židinių yra ir 2023 m. Serbijos stačiatikių vienuolyno apsiaustis Banjskos kaime šiaurinėje Kosovo dalyje, kurią įvykdė ginkluoti asmenys šarvuotais automobiliais.
Per smarkų susišaudymą, dėl kurio Kosovas kaltina Serbiją, o Belgradas tai ginčija, žuvo vienas policininkas ir trys etniniai serbai užpuolikai.
Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurtis, kurį Belgradas kaltina represijomis prieš serbus savo šalyje, jau seniai perspėjo, kad „kito karo grėsmė“ yra reali, nurodydamas intensyvėjantį Serbijos bendradarbiavimą su „blogio trikampiu“ – Rusija, Kinija ir Iranu.
A. Vučičius taip pat dažnai kartojo naujo konflikto regione pranašystę, teigdamas, kad Kosovas neteisingai elgiasi su serbų bendruomene.
Sankcijos serbų valdomai Bosnijai ir Hercegovinai
Bosnijoje ir Hercegovinoje M. Dodikas, ugningas serbų valdomos šalies teritorijos prezidentas, buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir šešerių metų draudimu eiti valstybines pareigas už tai, kad nevykdė tarptautinio taikos pasiuntinio, kurio pareigybė buvo įsteigta siekiant sustabdyti regiono grįžimą į karą, nurodymų.
Nuo to laiko jis išvengė visoje šalyje išduoto arešto orderio ir buvo pasveikintas A. Vučičiaus Serbijoje ir V. Putino Maskvoje.
Pastaraisiais metais JAV ir Didžioji Britanija jam taikė sankcijas, tačiau yra norinčių, kad jos žengtų dar toliau, pavyzdžiui, Arminka Helic, pabėgėlė iš Jugoslavijos karų, kuri dabar yra Jungtinės Karalystės Lordų rūmų narė.
D. Lammy neatmeta galimybės, kad M. Dodikui gali būti taikomos naujos sankcijos, atsisakydamas komentuoti tokias priemones, tik pasakė, kad „jos visada peržiūrimos“.
„Jei grįžtume į Jugoslavijos laikus, manau, kad jei kas nors būtų atkreipęs daugiau dėmesio į tai, kas čia vyko aštuntajame dešimtmetyje, viskas galėjo susiklostyti visai kitaip. Manau, kad Vakarai per mažai ir per vėlai prabilo apie tai, kas vyksta Jugoslavijoje“, – pažymėjo ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
