TS-LKD organizuoja atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurių metų išsirinks savo kandidatą, kuris kitų metų pavasarį varžysis dėl Daukanto rūmų.
Partijos skyrių susirinkimai nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki rugsėjo 24 d. siūlys kandidatūras, kurias TS-LKD galėtų remti prezidento rinkimuose. Teisę siūlyti kandidatus turės ir TS-LKD partijos Prezidiumas.
Pagal konservatorių patvirtintą pirminių prezidento rinkimų tvarką, kandidatais rinkimuose galės būti TS-LKD nariai arba partijai nepriklausantys asmenys. Partijos atviruose pirminiuose rinkimuose galės dalyvauti tie asmenys, kurie atitinka į LR Prezidentus reikiamas įstatymų nuostatas ir yra nepriekaištingos reputacijos.
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad pirminiai rinkimai gali tapti skirtingų TS-LKD sudėtyje esančių grupių kovos aikštele.
Anušauskas – favoritas iš bėdos
Vienas pagrindinių favoritų pirminiuose rinkimuose – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis yra ne tik vienas geriausiai vertinamų konservatorių atstovų, bet ir vienas geriausiai vertinamų politikų.
Liepą „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad A. Anušauską palankiai vertina 50 proc. apklaustųjų. Su tokiu rezultatu ministras įsitaiso antroje palankiausiai vertinamų politikų vietoje ir į priekį užleidžia tik prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Visa tai iš tikrųjų priklauso nuo tų žmonių, kurie pirmiausia pas mus partijoje ir už jos ribų pasisakytų, keltų, pavyzdžiui, kaip kandidatą. Kol kas apie tai kalbos jokios nebuvo, veiksmo jokio nebuvo. Dėl to aš ir sakau – kalbėti apie tai dar anksti“, – balandį TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
„Tėvynės sąjungoje yra susiklosčiusios savos tradicinės kandidatų kėlimo procedūros – ten vadina demokratijos švente. Visi iškelia kandidatus, visi balsuoja atvirai, kviečia ir tuos žmones, kurie nėra partijos nariai, pasisakyti už kandidatus. Tai šiuo atveju, jeigu bus tas procesas ir bus [kandidatūra] iškelta, jeigu bus tas palaikymas. Be abejonės, kandidatų yra ir gali būti ne vienas“, – prieš keletą mėnesių postringavo ministras.
„Anušauskas yra Tėvynės sąjungos favoritas iš bėdos, rodantis, kad jų partijoje yra rimta asmenybių krizė“, – taip A. Anušauską įvertino naujienų portalo tv3.lt kalbintas komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
Jo nuomone, A. Anušauskas kol kas nesužibėjo, kaip tokio masto politikas, kuris galėtų būti tiek rimtas kandidatas prezidento rinkimuose, tiek galėtų perimti vadovavimą TS-LKD.
„Tačiau, matant, kad visa partija yra gilioje tapatybės krizėje, galbūt Anušausko, kaip istoriko, išsilavinimas leistų grįžti prie fundamentalių vertybių. Dar daugiau, gal pagaliau pavyktų išeiti iš bene dešimtmetį, jei ne daugiau, vykusio klaidžiojimo, tolstant nuo tikrojo konservatizmo“, – samprotavo komunikacijos specialistas.
L. Kontrimas svarstė, ištikimi konservatorių rinkėjai leistų A. Anušauskui neblogai pasirodyti prezidento rinkimuose. Ministro šansus neblogai vertina ir B. Ivanovas.
„Jo didelė dalis konservatorių nekenčia, nes jo reitingai pusė velnio, nepaisant visų skandalų, visų gyvenimo būdo reklamų, tankų istorijų. Jis pakankamai neprastas kandidatas, bet jo šansai priklausys, kokie aštrūs dantys prieš jį paruošti, kokie rimti kandidatai bus prieš jį“, – sakė B. Ivanovas.
Netiki Šimonyte
2019 m. pirmą kartą surengtoje „demokratijos šventėje“ balsavo 20 859 partijos nariai ir rėmėjai. Jie nusprendė, kad TS-LKD kandidate prezidento rinkimuose bus dabartinė premjerė Ingrida Šimonytę balsavo 16 418 partijos narių ir rėmėjų (78,71 proc.), už Vygaudą Ušacką – 4441 (21,29 proc.).
Prezidento rinkimuose I. Šimonytė pasirodė išties neblogai. Ji laimėjo pirmąjį turą, surinkusi 31,31 proc. balsų, tačiau antrajame ture pripažino prezidentu išrinkto Gitano Nausėdos pranašumą – jis surinko 65,68 proc. rinkėjų balsų, I. Šimonytė – 33,04 proc.
Paklausta apie savo kandidatavimą kitais metais vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose, I. Šimonytė siūlė palaukti pirminio balsavimo konservatorių partijoje.
„Aš labai mėgstu demokratijos šventes konservatorių partijoje, tiesiog leiskime žmonėms daryti savo pasirinkimus, o paskui, neabejoju, kad atsirinks partija, arba liks geriausi kandidatai, ir paskui atsirinks partija ir jos rėmėjai patį geriausią“, – teigė premjerė.
L. Kontrimo teigimu, kad įvertintume I. Šimonytės galimybes tapti konservatorių kandidate, reikėtų žinoti vidinę TS-LKD „temperatūrą“.
„Jei konservatoriai per trejus metus buvimo valdžioje suvokė, kad jų praktinis performansas neparodė stipriųjų ideologinių pusių ir už tai yra atsakingi dabartiniai vadovai – partijos pirmininkas ir premjerė, tai tikrieji TS-LKD rinkėjai nė už ką nebebalsuotų už Šimonytę.
Bet jeigu partijoje yra įsivyravusi pataikūniška, bestuburė atmosfera, žinoma, Šimonytė turi vieną galingą resursą – institucinę galią. Ji daug kam gali padaryti gyvenimą geresnį arba jį sugadinti. Nesakau, kad ji tuo užsiima, kalbu apie patį principą“, – komentavo komunikacijos ekspertas.
„Ar Šimonytė sutelktų visą partiją naujam žygiui į kitų metų rinkimus? <...> Matant partijos kritimą su dabartiniais veidais, nemanau, kad 2024 metais įvyktų kažkoks stebuklas ir staiga rinkėjai atiduoti balsus“, – pridūrė jis.
B. Ivanovas sako, kad I. Šimonytė nebūtų geras pasirinkimas konservatoriams, norintiems į savo pusę palenkti ir platesnį rinkėjų ratą.
„Nemaniau, kad bus panaši situacija Kubiliaus savikritiškumo nebuvimui. Pasirodo, tai neriba. Galima perspjauti keliasdešimt kartų. Mokinys pranoko mokytoją. Nei autorefleksijos, nei susivokimo, kas esi, nei kultūros.
Belieka rankomis skėsčioti, nes į bet kokį paklausimą gauni tiradą prasto Šurajevo. Šurajevas geriau, jis, visgi, standuperis, žodžio kišenėje neieško“, – karčių žodžių Vyriausybės vadovei negailėjo politologas.
„Jos kandidatavimas nenustebintų, bet tai būtų labiau trolinimas. Tačiau, nemanau, kad jie tam ryžtųsi. Jos galimybės jokios, laimėti šansų nėra“, – pridūrė jis.
Navickienė – nauja konservatorių gelbėtoja?
Tarp galimų partijos pasirinkimų minima ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Partijos kolegų pasitikėjimas man būtų svarus argumentas, priimant sprendimus dėl pasirinkimo 2024 metais“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė M. Navickienė.
„Monika Navickienė kurį laiką, politinio konstravimo terminais šnekant, įsukama į naująjį amplua – galima partijos gelbėtoja iš susidariusios situacijos. Jos politinio turinio kol kas niekas nežino. Ji pakankamai tyli, rami, darbšti ministrė“, – komentavo L. Kontrimas.
Visgi, komunikacijos eksperto tikinimu, ministrė yra ištikima Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio kareivė,
„Navickienė būtų ne partijos išeitis, o tos grupės, kuri dabar yra pasiėmusi TS-LKD į saują, išeitis“, – sakė jis.
„Odiozine kandidate jos niekaip nepavadinsi. Trolinimo kandidate jos irgi nepavadinsi. Tai toli gražu nėra blogiausias variantas. Konservatoriai gali tokiu keliu eiti. Pasirinkti nebūtinai ją, bet panašų kandidatą, kuris neturi tamsaus backgroundo, probleminio šleifo“, – vertino B. Ivanovas.
Ragina Landsbergį sugrįžti į teisybės kelią
„Procesą pradėsime rugpjūčio 15 d. – partijos skyriai pradės kelti savo nuožiūra kandidatus. Tikimės tikrai įdomaus ilgesnio politinio sezono pradžios, kuri prasidės būtent mūsų partijoje“, – LRT televizijai prieš kelias savaites sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Visgi jis neatsakė, ar iškėlus jo kandidatūrą, jis varžytųsi pirminiuose rinkimuose.
„Gali būti, kad iškels. Tiesą sakant, atsakymo nei tokio, nei tokio nesu kol kas niekam pasakęs, pasižiūrėsime, kaip atrodys tie mėnesiai, kurie mūsų laukia“, – sakė G. Landsbergis.
„Būtų blogiau, nei Ingrida. Jų antireitingai yra beprecedentiniai. Nepamenu Lietuvos politikų, kurie turėtų tokius antireitingus“, – G. Landsbergio šansus įvertino B. Ivanovas.
„TS-LKD senbuviai, kurie realiai konservatyvūs, dantis griežia, kai mato, kas vyksta su mūsų Vyriausybe. Nematau, kas jį galėtų palaikyti ar iškelti“, – pridūrė jis.
L. Kontrimas teigė, kad ištikimas TS-LKD elektoratas iškeltų dabartinį užsienio reikalų ministrą iki daugiausiai balsų prezidento rinkimuose surinkusių kandidatų penketuko, nors G. Landsbergis dabar yra vienas nepopuliariausių šalies politikų. Bet antrasis turas, anot pašnekovo, konservatorių lyderiui kol kas nešviečia.
„Kol kas ne. Nematau jokių ženklų, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo L. Kontrimas.
Komunikacijos ekspertas apskritai siūlė dabartiniam užsienio reikalų ministrui kiek pailsėti ir nesiekti aukštų postų.
„Jis yra jaunas, turi dar daug galimybių lavintis, net ir neišeidamas iš politikas. Aš jam siūlyčiau pasėdėti ant budistinio kilimėlio. Lietuvoje mes užmirštame štai kokį dalyką. Tie žmonės, kuriems suteikiame mandatą, iš principo, yra mūsų visų resursas.
Bet ar tai supranta mandatą gavę žmonės? Didelis klaustukas. Pasėdėjimas ant budistinio kilimėlio gali žmogų arba sugrąžinti į tą prasmingą tarnystę, arba paversti pakankamai šlykščiu drakonu. Aš manau, kad Landsbergis yra tokio amžiaus, kad jis turi tuos abu kelius, bet aš jam linkėčiau to, kuris grąžintų į tarnystę valstybei“, – samprotavo L. Kontrimas.
Konservatorių kandidatas – liberalų pirmininkė?
Visgi išlieka galimybė, kad bendrą kandidatą kels visa valdančioji koalicija. Kaip anksčiau skelbė konservatoriai, taryboje patvirtinta tvarka neapriboja TS-LKD vadovybės galimybių tartis dėl bendro kandidato į prezidentus kėlimo su valdančiosios koalicijos partneriais Seime.
Apie tai, kad valdantiesiems reikėtų kelti bendrą kandidatą, yra anksčiau minėjęs ir Liberalų sąjūdžio veteranas Eugenijus Gentvilas. Tarp galimų pasirinkimų jis įvardijo liberalų lyderę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Ar konservatoriai ryžtųsi remti ne savo partijos atstovą?
„Reikalas paprastas, kaip vieno cento moneta. Partijos privalo gebėti iškelti savo kandidatus svarbiausiuose rinkimuose. Jeigu jie to nedaro, pasižiūrėkime, kodėl.
Ar dėl tam tikrų susitarimų, kurie nebūtinai naudingi valstybei, bet naudingi grupių santykiams? Ar dėl to, kad partija pakankamai silpna? Ar partija nenori suteikti šanso žmogui, kurio vėliau nesugebės kontroliuoti?
Bet kuriuo atveju, jei partija nesugeba iškelti savo kandidato svarbiausiuose rinkimuose, tai rodo kažkokią ligą pačioje partijoje“, – taip konservatorių galimybę nekelti savo kandidato įvertino L. Kontrimas.
Visgi, pašnekovo nuomone, bendras valdančiųjų kandidatas yra realus scenarijus, jei koalicijos partneriai nuspręstų rimtai pasivaržyti su kitame politiniame spektre esančiais kandidatais.
B. Ivanovas netiki bendro kandidato perspektyvomis.
„Koalicijos partnerių santykiai nuėjo taip toli, kad kai kurie vienas į kitą net žiūrėti negali. Bijau, kad kai kurie tarpusavyje net nesišneka. Nelabai tikiu jų galimybėmis susėsti. Jie iš paskutiniųjų kentės iki Seimo rinkimų, spausdami maksimalią naudą iš buvimo valdžioje. Bet, kad jie kurtų bendrą kažkokią strategiją – be šansų“, – dėstė politologas.
Atviruose pirminiuose prezidento rinkimuose be TS-LKD narių, teisę dalyvauti rinkimuose ir balsuoti galės asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausantys jokiai kitai oponuojančiai TS-LKD Seime politinei partijai ar kitam oponuojančiam rinkiminiam dariniui.
TS-LKD pirminiai prezidento rinkimai įvyks 2023 metų lapkričio 11, 12 dienomis.
