Praėjusią savaitę pirkau galoną alyvuogių aliejaus, spausto Graikijoje, statinaitę kitą ispaniško ir portugališko vyno, prikimšau virtuvės spinteles itališkų makaronų, vaikus išsiunčiau dirbti į Airiją, surengiau keletą turistinių kelionių ekstremalumo mėgėjams į Graikiją, kur galima stebėti riaušes. Toks mano supratimas apie Graikijos, na, ir visos Europos, gelbėjimo planą.
Kiekvienas iš mūsų privalo dirbti savo darbą: politikai – politikuoti, vartotojai – vartoti, taksistai – vežioti, saulė ir mėnulis – šviesti. O jei politikai, turiu omenyje „Merkozy“, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas ir kiti finansų ministrai – juk jie irgi yra vartotojai, – bent dalį tos energijos ir lėšų, kurių prireikė metus skraidant vienam pas kitą, būtų išleidę Graikijos prekybos centruose, šalies deficitas būtų mažesnis. Bet, kaip sakoma, ciesoriui liežuviu malti, o mokesčių mokėtojui dirbti, t. y. vartoti.Susiję straipsniai
Graikija privers susimokėti ir Šveicarijos bankų klientus Euro zona: susitarimas pasiektas, o pasekmės miglotos Nuo kitų metų kovo brangs rūkalai Šalys, tapsiančios pasaulio ekonomikos lokomotyvu Lietuva ir Lenkija bendradarbiaus aviacijos srityje
Tačiau kam dirbti, jei kapitalizmas leidžia nedirbti, gerai gyventi ir kapitalą kaupti. Įsisteigi kokį bankelį, prisivilioji investuotojų, indėlininkų. Gautus pinigus investuoji į šalies vyriausybės vertybinius popierius. T. y. skolini savo valstybei, kad ji vykdytų įsipareigojimus ir klestėtų. Tau tiek daug valstybės obligacijų nereikia. Perparduodi jas savo banko klientams. Juk jie taip pat nori ir taupyti, ir saugiai laikyti pinigus. Žinoma, už tokią paslaugą imi mokestį. Atėjus laikui vyriausybė surinkusi mokesčius iš tų pačių tavo banko klientų išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Ratas sukasi be galo: tu skolini valstybei, perparduodi mokesčių mokėtojams, jie sumoka valstybei mokesčius, valstybė sumoka tau. Gyvenk ir džiaukis. Ir atsitik tu man taip, kad ratas pasitaikė su galu. Tokį galą Graikija ir parodė pasauliui. Šokas, maišatis, panika.
Ką daryti? Kaip avis išgelbėti ir vilkus pašerti? Uždavinėlis politikams, mat tik jie gali tokias abrakadabras išdarinėti. Tik kas tos avys ir kas tie vilkai? Jei būtų kalbama apie eilinius graikus, problemas galbūt būtų galima išspręsti ir paprasčiau. Kodėl gi draugiškiems kaimynams, dar pasitelkus, pavyzdžiui, Kiniją, nepadidinus tiesioginių investicijų į šalį, o Briuselį įpareigojus atidžiau stebėti Atėnų finansus? Būtų sukurta darbo vietų, bankai neatsiimtų užstatytų būstų, šalyje atsigautų vartojimas. Pinigų, pasirodo, tam yra. Sukurti šimtais milijardų eurų matuojami fondai ir kuriami nauji. Tačiau derybos vyksta su tais pačiais bankais, kurie yra prisipirkę Graikijos obligacijų. Niekam ne geriau, kad investuotojai savanoriškai prisiėmė atsakomybę už nuostolius. Niekam ne geriau, kad Graikijos valdžia eilinį kartą nutarė susiveržti diržus. Visiškai blogai, kad Graikijos valdžia ėmė klastoti šalies makroekonomikos duomenis. Nuo ko viskas prasidėjo?
