Priimtu nutarimu Vyriausybei siūloma iki rugsėjo 1 d. parengti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių planą ir kitus reikalingus teisės aktus. Atsižvelgti į gaires rengiant 2020 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
D. Kepenis šį nutarimą pavadino istoriniu ir džiaugėsi, jog mokslininkai galės įsijungti į veiklą, kad sveikatos tausojimo sritis taptų realiu prioritetu. Jam antrino parlamentaras Mindaugas Puidokas, atkreipdamas dėmesį, kad sveikatos tausojimo, fizinio aktyvumo, ligų prevencijos srityse mūsų aukštosiose mokyklose, lyginant su JAV, Europos šalimis, skiriama nepakankamai dėmesio. Ne mažesnė problema yra vidurinėse mokyklose.
Sulaukė kritikos
Savo ruožtu Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas ragino kolegas siūlymams nepritarti ir priminė, kad šiandien jau yra priimta strategija, kur kalbama apie sveiką gyvenseną, sveikatos tausojimą: „Logiška būtų tai papildyti šiose gairėse esančiomis nuostatomis. Kam reikia antro dokumento? Sveikatos apsaugos ministerija irgi nepalaiko to, kad būtų dubliuojami dokumentai. Negalima taip aklai patvirtinti pusiau logiškas iniciatyvas, kurias nori realizuoti vienas žmogus.“
Kritikos siūlomam nutarimui negailėjo ir parlamentaras Edmundas Pupinis.
„Niekas nesako, kad tai nėra gražus rašinėlis apie sveikatos tausojimą. Tačiau galima pažiūrėti, ką trečiais darbo metais Seime siūlo valstiečiai. Pažymėtina, kad daugėja nutukusių vaikų. Tai dirbkite toje srityje, maitinimą geresnį suteikite, finansuokite, įtraukite ūkininkus. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja psichikos elgesio sutrikimų turinčių vaikų. Taip, čia yra finansavimo problemos, nėra specialistų. Tačiau kodėl to neįgyvendinama aktais. Lietuvos sveikatos strategija taip pat numato tuos pačius dalykus, tai gal reikėjo ten papildomai įrašyti kelis teiginius, papildyti, tad turėtume bendrą dokumentą. O tokie aktų priėmimai tik trukdo, o ne padeda gyventi“, – dėstė Seimo narys.
Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė neprieštaraujanti kilniam siekiui, kad Lietuvos gyventojai būtų sveikesni, tačiau, jos manymu, šios gairės tikrai nėra veiksmingiausias būdas to pasiekti.
„Pavyzdžiui, Vyriausybė ir dabar galėtų padidinti kūno kultūros pamokų skaičių ir D. Kepenis priklauso valdančiajai daugumai. Tad šių gairių kaip deklaratyvaus dokumento nelabai reikia, ir dabar galima vykdyti visus šiuos pokyčius“, – sakė ji.
Kas numatoma Kepenio gairėse?
Gairėmis įtvirtinta nuostata, kad visuomenės sveikata yra viena iš svarbiausių valstybės vertybių, deklaruojant sveikatos politikos prioritetą visose politikos srityse ir siekiant visų darnaus vystymosi tikslų. Taip yra įtvirtinama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) puoselėjama sveikatos samprata, kad sveikata yra įvairiapusė fizinė, dvasinė, socialinė gerovė ir visuomenės pastangos išvengti ligų, pailginti gyvenimą, stiprinti sveikatą, rūpintis aplinkos sauga, anksti nustatant ir gydant ligas bei sudarant galimybę gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą; įtvirtinta, kad sveikatos puoselėjimas turi tapti svarbia Nacionalinio saugumo strategijos dalimi, nes gera piliečių sveikata yra stiprios valstybės požymis.
Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėmis skatinama ugdymo įstaigas per ilgąsias pertraukas organizuoti fizinio aktyvumo veiklą, užtikrinti kokybiškas fizinio aktyvumo pamokas ir neformaliojo švietimo veiklas, skatinti fizinio aktyvumo užsiėmimus gryname ore. Organizuojant fizinio aktyvumo veiklas vaikams ir jaunimui įtraukti nevyriausybinių sporto organizacijų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimą.
Taip pat siekiama skatinti kolegijų, universitetų studentus rinktis fizinio aktyvumo užsiėmimus ir už tai gauti kreditus; užtikrinti tęstinės vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimą. Gairėse numatoma poreikis plėtoti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus fizinio aktyvumo srityje, įdiegti vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo ir sveikatos stebėsenos sistemą į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas.
Pabrėžiama, kad svarbu mokinių, studentų fizinius gebėjimus ir pažangą per mokslo metus vertinti ne mažiau kaip 2 kartus, silpnesnės sveikatos asmenų – vertinti pasiektų rodiklių dinamiką.
Įpareigos darbdavius
Skatinant suaugusiuosius daugiau judėti, nuolat užsiimti aktyvia fizine veikla numatoma skatinti lankstų darbo grafiką, kuris sudarytų palankesnes sąlygas puoselėti sveiką gyvenseną.
Anot projekto iniciatorių, itin svarbu raginti darbdavius ieškoti tinkamų ir veiksmingų darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimo būdų; taip pat tikslinga raginti įmones suteikti finansinį ar kitokį paskatinimą darbuotojams, kurie rūpinasi savo fiziniu aktyvumu, taip pat užtikrinti tinkamas darbo higienos sąlygas.
Siekiama sudaryti palankias sąlygas visoms visuomenės grupėms plėtoti fizinį aktyvumą.
Tobulins maitinimo paslaugas
Anot gairių iniciatorių, siekiant skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą, būtina plačiau taikyti socialinę reklamą, kitas sveikos mitybos skatinimo priemones, formuoti bendrą poziciją dėl tam tikrų maisto produktų naudos sveikatai.
Taip pat pabrėžiama, kad būtina atnaujinti ir tobulinti maitinimo paslaugų organizavimą švietimo, gydymo, globos ir kitose įstaigose, į tai įtraukiant kvalifikuotus maisto technologus, sveikos mitybos specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis. Be to, į visuomenės mokymą apie sveiką, subalansuotą mitybą, aktyviau populiarinti gyventojų, ypač vaikų, sveikatai palankių produktų pasirinkimą raginama įtraukti ir žiniasklaidą.
Tvirtinama, kad gyventojus turėtų pasiekti daugiau ekologiško, sveikatai palankaus maisto ir trumpesnio tinkamumo vartoti termino produktų už priimtiną kainą.
