O įstatymo projektą siūlęs konservatorius Čepononis nesulaiko žodžių ir sako: tai išsigandėlių kompanija.
Po karštų diskusijų Seime ir viešojoje erdvėje Seimas vis dėlto nepanaikino dviejų kadencijų apribojimo valstybės ir savivaldybių akcinių bendrovių direktoriams.
Dalis opozicijos pareiškė: konservatoriai, skelbę kovą prieš korumpuotus vadinamuosius „bebrus“ ir amžinus vadovus, dabar patys tapo bebrais. Siūlymo autorius konservatorius Antanas Čepononis teigia: kodėl gerai dirbantis strateginės savivaldybės ar valstybės bendrovės direktorius negali dirbti ilgiau nei dvi kadencijas, arba kitaip — 10 metų. Juo labiau, kad regionuose gerų vadovų ir specialistų sunku rasti. Po balsavimo Čepononis neslėpė nuostabos.
„Man keista tai, kad Vyriausybės išvada yra teigiama, komitetas balsavo 10–2. Atrodo, viskas buvo padaryta iki galo. Ir tiek, kiek buvo kalbama, tai viskas yra sudėstyta ir visiems viskas yra aišku, o priiminėjant pasikeitė kai kurių nuomonės“, – sako A. Čepononis.
Teigiamą Vyriausybės išvadą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Vasario 1 dieną vykusiame posėdyje visi ministrų kabineto nariai šiai išvadai pritarė ir neturėjo pastabų. Tačiau parlamente keturi ministrai balsavo „prieš“ Vyriausybės teigiamai įvertintą siūlymą. Tai Ewelina Dobrowolska, Simonas Gentvilas, Agnė Bilotaitė ir išvadų autoriams – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – vadovaujanti Aušrinė Armonaitė.
„Kaip čia... išsigandėlių tam tikra kompanija, kada viešoje erdvėje pasirodė tam tikros abejonės, tai tie patys ministrai kaip stručiai galvą į smėlį ir čia jau manęs gal nebuvo, gal aš nedalyvavau, gal aš jau nebepritariu“, – kalab A. Čepononis.
Vadinasi, ministerija vadovaujasi vienais kriterijais, o ministrė – kitais?
„Ministerija, matyt, surašė išvadą atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Tikiuosi, jūs jas skaitėte ir parodysite reportaže“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrė nemeluoja: iš tikrųjų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2020 metais rekomendavo Lietuvai panaikinti valstybei ir savivaldybei priklausančių bendrovių direktorių kadencijų ribojimą. Tad, kas atsitiko, kad tomis rekomendacijomis nebegalima vadovautis?
„Šiame etape, kuriame esame šiandieną, kadencijos yra labiau gerai, taigi jas reikia išsaugoti. Ateityje Lietuvai tampant dar labiau brandžia demokratija. Prie šios diskusijos galbūt bus grįžtama, bet tai bus jau ne šios kadencijos klausimas“, – aiškino Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nors Čepononis sulaukė kritikos ir iš savo frakcijos kolegų, dauguma konservatorių Seime, rodos, jį suprato ir balsavo „už“. Politikas nenuleidžia rankų ir svarsto daryti analizę, kurioje aiškiai matytųsi, kiek naudos ir kiek žalos turi kadencijų ribojimas, ir vėl siūlyti tokią pat iniciatyvą. Arba iniciatyvą padaryti sudėtingesnę.
„Įstatymas yra vienas – valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, tai skaldyti šitą įstatymą į dvi dalis: palikti savivaldybių įmones ir palikti valstybines įmones. Ir tada eiti atskirai kaip paketu“, – sakė A. Čepononis.
Mat savivaldybių akcinėse bendrovėse problema dėl direktorių esą išlieka, tad būtų sprendžiamas klausimas dėl regionų bendrovių, valstybės bendrovėse paliekant dabartinį dviejų kadencijų ribojimą.
.jpg)
