Kėdainiškis Edvinas pasakoja, kad tėtis odą nusidegino pjaudamas žolę Nemirsetoje. Po šio įvykio vyro būklė buvo sudėtinga, todėl jam prireikė ir medikų pagalbos.
„Nudegimai laikosi jau antra savaitė. Buvo tėtis ligoninėje, leido vaistus, gerėja. Reikėtų pabrėžti, kad bėda buvo paaštrinta, nes buvo pjaunama žoliapjove. Ir visas džiaugsmas žoliapjovės pagalba paskleistas. Tikrai labai baisus nudegimas“, – sako kėdainiškis.
Kaip pasakoja Edvinas, augalas jam buvo iki šiol nematytas, todėl pagalbos jį atpažįstant kėdainiškis kreipėsi ir socialiniuose tinkluose. Žmonės aktyviai dalijosi savo nuomone, tačiau daugiausiai komentarų vyras sulaukė apie tą patį augalą: „Po daugelio apklausų esam įsitikinę, kad tai pastarnokas.“
Paaiškino, kodėl šis augalas degina odą
Susisiekus su biologu L. Petrulaičiu, specialistas patvirtina, kad nuotraukoje matomas augalas iš tiesų yra paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa). Pasak specialisto, dažniausiai šis augalas sutinkamas sausose, apleistose pievose, kuriose vyrauja molingas dirvožemis.
„Paprastasis pastarnokas yra iki 1,5–2 metrų geromis sąlygomis užaugantis žolinis augalas, kuris žydi gelsvai-žaliais žiedais, sutelktais į sudėtinius skėčius. Šis pastarnokas yra lygiai tas pas, kurį mes kartais naudojame savo virtuvėje maistui“, – paaiškina pašnekovas.
Pasak jo, didelė dalis salierinių (Apiaceae) šeimai priklausančių augalų, kurių žiedai yra sutelkti į skėčius, dažniausiai sukelia vadinamas fotochemines reakcijas, dėl kurių ir atsiranda odos nudegimai.
„Labiausiai tokius nudegimus sukelia paprastasis pastarnokas, Sosnovskio (Heracleum sosnowskyi) ar sibirinis barštis (Heracleum sibiricum). Tačiau jautresnį žmogų gali nudeginti ir sausose pievose auganti paprastoji morka (Daucus carota), ar darže auginamas salieras (Apium graveolens).
Netgi tas pats krapas (Anethum graveolens) labai alergiškam žmogui gali sukelti tokią reakciją“, – sako L. Petrulaitis.
Šie fotochemines reakcijas sukeliantys augalai, L. Petrulaičio teigimu, yra ypač pavojingi karštomis vasaros dienomis, kai šviečia ryški saulė ir ultravioletinė spinduliuotė veikia stipriau.
„Būtent salierinių šeimos augalų sultyse esantys furanokumarinai, patekę ant odos, reaguoja su joje esančiais baltymais. Ši reakcija vyksta esant stipriam apšvietimui“, – komentuoja biologas.
Pašnekovo teigimu, specifinis furanokumarinų kvapas yra dar vienas bruožas, galintis padėti atskirti paprastąjį pastarnoką: „Karštą vasaros dieną, jeigu tų salierinių augalų yra daug, nuo jų tvyro specifinis furanokumarino kvapas, kurį sunku apibūdinti.
Tačiau jeigu jausite lengvą salierų kvapą ore ir aplinkui bus daug pastarnokų, tikrai atpažinsite. Ypač stipriai šis kvapas jaučiamas augalams džiūvant.“
Stipresnė reakcija alergiškiems žmonėms
L. Petrulaitis akcentuoja, kad paprastai šis augalas tokias stiprias reakcijas sukelia ne visiems. Tačiau, pasak specialisto, alergijų turintys žmonės turėtų būti atsargesni.
„Aš asmeniškai kol kas nesu susidūręs su tuo, bet ir nesu alergiškas. Kadangi alergiški žmonės yra gerokai jautresni furanokumarinams, tikrai gali būti rimti nudegimai.
Ta pati laukuose auganti paprastoji morka (Daucus carota) ar krūminis builis (Anthriscus sylvestris) gali labiau alergiškiems žmonėms sukelti fotochemines reakcijas“, – pasakoja pašnekovas.
Anot specialisto, patyrus bet kokių augalų nudegimus reikėtų nesimaudyti ir vengti tiesioginių saulės spindulių, kad šie aplinkos veiksniai dar labiau nedirgintų odos. Jeigu negalavimai nepraeina, L. Petrulaitis pataria nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją.
Biologas skuba priminti ir dar vieną, daugeliui tikriausiai geriau pažįstamą pavojingą augalą – Sosnovskio barštį (Heracleum sosnowskyi). Pasak L. Petrulaičio, šis augalas yra pats pavojingiausias, nes turi didžiausią furanokumarinų kiekį ir gali sukelti labai rimtus odos nudegimus.
„Nusideginus Sosnovskio barščiu, reikėtų iškart kreiptis pas gydytoją, nes tie nudegimai gali prilygti trečio laipsnio nudegimams, o tai beveik tas pats kas nusideginti atvira ugnim“, – sako jis.
