Šeimos namas buvo senos statybos, rastinis. Nors tiksli gaisro priežastis dar nėra nustatyta, sesėms buvo pasakyta, kad galimai perkaito kaminas. Tačiau jos pripažįsta, jog, pirkdamos namą, nežinojo tikslios jo būklės. Gali būti, kad buvo padaryta klaidų įrengiant apsaugą nuo karščio, tačiau kol kas lieka neaišku, kas tiksliai sukėlė nelaimę.
Stipri sesės intuicija
Pasak Almos, 2025 m. sausio 1 d. jos su seserimi grįžo iš oro uosto po bemiegės nakties. Naujuosius metus pasitiko Londone, o vėliau laukė ankstyvas skrydis, todėl po vidurnakčio vyko į oro uostą. Grįžusios namo vakare, apie 17 valandą, jos buvo daugiau nei 30 valandų nemiegojusios.
„Prieš išvažiuodama buvau suruošusi pakūrimą – pridėjusi malkų į židinį. Paprašiau kaimyno, kad prieš mums grįžtant pakurtų pečių, jog namuose būtų šilta.
Kai grįžome, židinys jau buvo pakurtas. Kadangi žarijos dar ruseno, užkūrėme pečių dar kartą ir apie 18 valandą nuėjome miegoti“, – prisimena Alma ir priduria, kad vos po 40 minučių ją pažadino sesuo Agnė.
Almos sesuo Agnė stebėjosi, kad prabudo, nes abi buvo labai pavargusios. Tačiau, kaip pati sako, ją pažadino vidinis balsas ar intuicija. Be to, seserys miegojo antrame aukšte – būtent ten, kur ir kilo gaisras.
„Pabudusi supratau, kad name daug dūmų ir reikia pažadinti sesę. Iškart buvo instinktas atidaryti langus, kad neuždustume ir prasivėdintų. Vėliau supratau, kad situacija rimtesnė ir Alma pasakė, kad reikia skambinti (greituoju pagalbos telefonu – aut. past.)“, – su siaubu vakarą prisimena kita sesuo.
Agnė prisipažįsta, kad tokioje situacijoje niekada nebuvo atsidūrusi, todėl iš pradžių sutriko ir nežinojo, kam skambinti. Iš streso pirmiausia paskambino kaimynui, o tik po to – bendruoju pagalbos telefonu 112. Dispečerė telefonu patarė merginoms nedelsiant išeiti iš namo.
„Mes tą ir padarėme, tik prieš išeinant prisiminėme, kad yra dujų balionas apačioje, kurį naudojome virtuvėje. Grįžome, buvo jau labai daug dūmų, visur balta, išnešėme balioną ir palikome lauke. Spėjome batus užsimauti ir išbėgome iš namo, sėdome į mašiną ir nuvažiavome toliau nuo namo“, – atskleidžia Agnė.
Vis dėlto, kai su seserimi sustojo už tvoros ir atsigręžė atgal, pamatė, kad antras aukštas jau liepsnoja atvira ugnimi. Mergina prisimena, kad viskas įvyko neįtikėtinai greitai.
Džiaugiasi, kad liko gyvos
Agnė pasakoja, kad laukdama ugniagesių paskambino kitam kaimynui ir pranešė apie tragediją. Jis atvyko po kelių minučių su gesintuvu, tačiau buvo aišku, kad gesintuvas situacijos neišgelbės. Todėl visi liko laukti atvykstančių ugniagesių.
„Atvyko viena gaisrininkų mašina su keliais ugniagesiais. Jie paprašė pagalbos laikant šlangą. Mes tiesiog stebėjome, kaip viskas vyksta“, – prisimena Agnė.
Sesuo Alma priduria, kad vėliau į įvykio vietą atvyko 3–4 ugniagesių brigados. Taip pat atvyko greitoji pagalba, kuri patikrino, ar seserys neapsinuodijo dūmais, bei inspektorė, vertinusi gaisro aplinkybes.
„Buvome nuėjusios iki namo ir pavyko pasiimti keletą daiktų iš pirmo aukšto, tarp jų – pasą. Kadangi grįžome su lagaminais, jie buvo likę apačioje, tad išsinešėme, ką galėjome.
Tačiau viskas, kas buvo antrame aukšte, sudegė. Mūsų darbinė įranga, asmeniniai daiktai... Viską, kas buvo vertingiausia, laikėme antrame aukšte“, – su liūdesiu pasakoja Alma.
Paklaustos apie emocijas tragedijos metu, viena iš sesių, Alma, teigia, kad pamačiusi dūmus iškart pradėjo galvoti apie žalą, tačiau ji buvo daug didesnė, nei iš tikrųjų galvojo.
„Tuo momentu, kai pamačiau tą ugnį, atėjo suvokimas, kad stichija yra galingesnė, o mūsų prisirišimai prie daiktų – laikini. Visa sėkmė, kad sesė atsikėlė ir mes likome gyvos, nes galėjome laisvai apsinuodyti dūmais ir uždusti“, – sakė pašnekovė.
Pasak merginos, antras namo aukštas buvo iškaltas baltomis, pakankamai degiomis lentelėmis, todėl gaisras greitai išplito. Vis dėlto, Alma priduria, kad sunkiausia buvo pasakyti apie tai mamai, nes tai buvo jos namai, o jos pačios tuo metu nebuvo – ji tik prieš porą dienų grįžo į Lietuvą.
„Jai pasakyti buvo tikras iššūkis, nes ji į šį namą investavo visą savo laiką ir pinigus, o ji yra pensininkė. Tai buvo sunkiausias momentas. Kelias dienas laukėme, patarė kaimynai ir draugai palaukti, nes mūsų vidinė būsena buvo ramesnė, bet mamai tai buvo šokas“, – pasakoja ji.
Vis dėlto, dabar, pasak Almos, mama Danutė laikosi gerai, nes yra kartu ir palaiko viena kitą.
„Ieškome darbų, nes aš grįžau iš Anglijos ir planuoju pradėti dirbti. Norėjau gyventi Pajieslyje, nes esu kostiumų dizainerė ir svajojau dirbti iš namų bei kurti. Tačiau dabar važiuosime į Kauną ir ten ieškosime darbo“, – apie situaciją pasakojo mergina.
Siunčia patarimą ir prašymą
Šiuo metu merginos glaudžiasi pas draugus bute, o kitiems žmonėms seserys perduoda svarbią žinutę.
„Ir savo draugams, ir kas aukojo, rašė, padėjo, sakome apsidrausti būstą, nes mūsų būstas nebuvo apdraustas. Čia didžiausia pamoka“, – teigia seserys.
Alma teigia, kad labiausiai jaudinasi dėl mamos, nes nori jai sukurti saugumą ir šilumą.
„Ji, kaip vyresnė, yra pavargusi, ir didžiausia pagarba bus, jei kas padės mamai tai pasiekti. Labiausiai mums reikia pinigų, kad galėtume atstatyti namą ir sukurti jaukumą. O visa kita – esame jaunos, galime eiti dirbti ir uždirbti“, – sako Alma.
Norėdami prisidėti prie Almos, Agnės ir jų mamos Danutės namo atstatymo, galite paaukoti į asmeninę Agnės sąskaitą. Sąskaita: LT127300010162599582
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
