„Grynai ant kelio, kadangi buvo dvi vietos, kur ėmėme vėžlius. Tai grynai ant važiuojamosios dalies sudėti kiaušinukai ir ten išsiinkubavę vėžliukai. Dalis vėžliukų jau iškasant matėsi, kad yra negyvi arba labai silpnučiai, ir keletas iš tų, kurie šiandien yra dar gyvi, mes tikimės, kad pasveiks, bet irgi yra labai silpnučių“, - pasakoja Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.
Sodo darbuotojams visus mažuosius tenka ne tik pasverti, išmatuoti, pamaitinti, bet dar ir kiekvieną užmigdyti.
Baliniai vėžliai Lietuvoje buvo beveik išnykę, tačiau kai gamtos mylėtojai pradėjo juos saugoti, auginti tokiuose terariumuose ir sustiprėjusius paleisti į gamtą, miškuose jų pradėjo daugėti.
Su šiais šimtu keturiais naujakuriais sodo darbuotojams darbo bus į valias. Kiekvieną reikia ne tik pasverti, išmatuoti, bet ir pašerti. Kol kas mažieji dar neragavo jokio maisto, tik kiaušinio, iš kurio patys išsirito, trynį, tačiau vėliau gaus uodo lervų, mažų sliekų. Po naujų metų darbuotojai vėžliukus pradės migdyti, tiesa, ne su lopšinėmis.
„Pats migdymas sudėtingas procesas tiek vėžliukams, tiek mums, kadangi palaipsniui reikia trumpinti šviesų paros režimą, palaipsniui mušti temperatūrą, labai stebėti, kad būtų laiku nutrauktas maitinimas, nes jei prisivalgytų ir užmigtų pilnais pilvukais, tada praktiškai garantuota mirtis“, - įspėja A. Pikūnienė.
Iš dešimties zoologijos sode globojamų vėžliukų išgyvena apie aštuonis, o laisvėje bent trejų metų sulaukti pavyksta vos vienam. Baliniai vėžliai labiausiai paplitę Dzūkijoje. Štai taip pernai vasarą su geriausiais linkėjimais į gimtuosius namus Lazdijų rajone sugrąžinti 93 baliniai vėžliai, kuriais trejus metus rūpinosi Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai. Ir kelias paras neėdęs vėžliukas neria ieškoti maisto – uodų lervų, buožgalvių ar sliekų. Gamtininkai neabejoja, kad medžioti vėžliukams seksis puikiai, tačiau kaip jie susiras buveinę žiemoti – neaišku. Kad paleisti į laisvę baliniai vėžliai išgyventų, zoologijos sode jie buvo pratinami prie natūralių gamtos sąlygų. Gamtosaugininkai pasakoja, kad 10-ies metų balinis vėžlys būna suaugusio žmogaus delno, o sulaukęs šimto – vyriškos kepurės dydžio.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
