„Balsas.lt savaitė“ pirmąkart skelbia anksčiau niekur neviešintą KGB dokumentinę medžiagą, kurioje figūruoja garsiausi senosios Kauno mafijos veikėjai.
Medžiaga šiam rašiniui buvo rinkta ilgai ir nuobodžiai. Tačiau surinkti duomenys atskleidė labai įdomų legendinių Kauno mafijos veikėjų paveikslą. Visiškai nesvarbu, kiek metų bus prabėgę nuo garsiausių anų laikų laikinosios sostinės kriminalinių autoritetų padarytų nusikaltimų, jų pačių mirčių, paslaptingų žūčių arba jiems paskelbtų teismo nuosprendžių, – kai kurių iš jų pavardžių iš žmonių sąmonės lengvai neištrinsi.
Jos tebefigūruoja senose bylose, operatyvinėse pažymose, kurios saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, esančiame Vilniaus Gedimino prospekte, buvusiuose KGB rūmuose.
Kai pernai spalį pirmąsyk atėjau susipažinti su archyvine medžiaga, tiek Lietuvos ypatingojo archyvo, tiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai teigė, kad esu pirmasis žurnalistas, kuriam parūpo jų žinioje esančiose senose bylose minimi garsiausi 1990-ųjų šalies kriminalinio pasaulio autoritetai.
Šį kartą siūlau pažintį su Lietuvos mafijos sostinės Kauno nusikalstamo pasaulio asmenimis, kurie buvo patekę į KGB seklių akiratį.
Susitikimai Vilijampolėje
Beveik tris dešimtmečius aktyviai visoje šalyje veikusios senosios Henriko Daktaro ir jo vyrų bylos nusikaltimų tyrimas buvo baigtas tik prieš mėnesį, kai pats grupuotės vadeiva Klaipėdos apygardos teismo sprendimu visiems laikams pasiųstas už grotų, tačiau saugumo darbuotojai apie šią specifinę publiką ėmė domėtis gerokai anksčiau.
Svetainėje kgbveikla.lt skelbiamas įdomus rašomąja mašinėle rusų kalba spausdintas operatyvinių darbuotojų metinės ataskaitos dokumentas. Jame rašoma, kad 1985 metais, kaip manoma, H. Daktaras (pažymoje minimas kaip Henrikas Diktoras – red. past.), Kaune Daktariukais vadinamos grupuotės veikėjas, palaikė glaudžius ryšius su vienu iš aukščiausių tuometinės Kauno milicijos vadovų Smuikiu (kažkodėl šio asmens vardas senose bylose neminimas).
Saugumiečių ataskaitose rašoma, kad Smuikys esą dažnai lankydavęsis H. Daktaro namuose. Neva jis buvo surinkęs konfidencialių duomenų apie įvykdytus ir planuojamus vykdyti banditų iš Vilijampolės išpuolius. Manoma, kad Smuikys reguliariai informuodavo daktariukus apie nukreipiamus prieš juos milicijos darbuotojų reidus.
Kalbėta, kad tokie draugiški susitikimai Vilijampolės mikrorajone pernelyg ilgai netruko, mat, „techniškai įsikišus KGB vyrukams“, Smuikys buvo atleistas iš įtakingų tuometinės milicijos poskyrio vadovo posto. Savaime suprantama, kad sovietinės santvarkos metais niekas iš aukščiausių valdžios žmonių nenorėjo panašių sensacijų. Tad visa ši Kauno milicijai gėdą užtraukusi istorija buvo tyliai užglaistyta.
Daktarai buvo stebimi
Pavarčius senas KGB bylas susidaro įspūdis, kad saugumiečiai atidžiai stebėjo ir pirmosios Daktarų gaujos nusikaltimų bylos tyrimo eigą. Štai Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus archyviniame fonde K-17 yra LTSR vidaus reikalų ministro 1986-09-16 raštas LTSR KGB pirmininkui.
Jame rašoma, kad LTSR VRM tardymo valdyba tiria baudžiamąją bylą Nr. 02-1- 095-86 dėl piliečių asmeninio turto vagysčių, užpuolimų ir kitų nusikaltimų, įvykdytų organizuotos ir pavojingos Kauno gyventojų nusikaltėlių grupės, vadinamos Daktarais.
Medžiagoje rašoma, kad ši grupė daug metų veikė respublikoje ir už jos ribų, turėjo ryšių tarp teisėsaugos darbuotojų. Buvo suimti grupės vadas H. Daktaras, vienas iš aktyviausių narių Antanas Nemanis.
Rašte prašoma dėl ypatingo tiriamos grupės pavojingumo suimtuosius laikyti KGB tardymo izoliatoriuje Vilniuje, griežtai juos izoliuojant ir vykdant agentūrinį tyrimą kameroje. LTSR VRM 1986-10-07 rašto duomenimis, buvo prašoma ten pat uždaryti dar vieną iš dviejų naujai suimtų grupuotės narių – Viktorą Česonį.
Kaip skelbta anksčiau, už minėtoje byloje atskleistus nusikaltimus H. Daktaras buvo nuteistas 8 metams. Šią bausmę jis turėjo atlikti Sibiro kalėjime. Faktiškai atlikęs visą jam skirtą bausmę, Henytė 1992 metų sausio 13-ąją sugrįžo iš Rusijos lagerio ir visa jėga vėl nėrė į Kauno Daktarų gaujos pasaulį.
Mongolas pakluso KGB šefui
Vienoje iš mano rastų bylų yra prisegtas LTSR KGB Kauno skyriaus 1989-08-03 raštas LTSR KGB II-ajai valdybai. Jame rašoma, kad mieste aktyviai veikia dvi organizuotos nusikalstamos grupės: Daktariukai su pagrindine dislokacijos vieta Vilijampolėje ir Daškiniai Žaliakalnio mikrorajone.
Vidaus reikalų ministerijos organų duomenimis, šių grupių nariai turi dideles pinigų sumas, greitus lengvuosius automobilius, ginklus.
Panašiu metu Kaune anuomet klestėjusiame „Žalio kalno“ restorane įvyko dviprasmiškas incidentas tarp aukštų Kauno milicijos, KGB šulų ir greta puotavusios agresyviai nusiteikusios jaunų vyrų kompanijos. Triukšmadarių priešakinėje eilėje sėdėjo Rimantas Ganusauskas, kadaise garsėjęs Mongolo pravarde. 1993-iųjų gruodį jis paslaptingai dingo ir, kaip skelbiama paskutinėje Daktarų byloje, buvo saviškių nužudytas.
Pasakojama, kad Mongolo kompanionai tąkart greitai prisigėrė ir prie žmonių ėmė aiškintis santykius, kažkas net pradėjo mosuoti ginklais. Neiškentęs milicijos viršininkas ėmė raminti jaunimą, tačiau Mongolas jį paniekinamai pasiuntė po velnių. Paskui prie chuliganų priėjo KGB Kauno skyriaus vadovas Gediminas Bagdonas ir prisistatęs, kas esąs, pareikalavo nusiraminti.
KGB šefo pasirodymas paveikė įžūliai nusiteikusius „slabadinius“, ir Mongolas, pasakęs, kad šią kontorą jie gerbia, apramino bičiulius. Tačiau tuomet jau buvo į restoraną iškviesta milicija, ir pareigūnai visus triukšmadarius išvežė. Nepraėjo nė valanda ir, pasistatę savo volgą prie pat restorano įėjimo, jie grįžo.
Mongolas demonstratyviai pasirodė restorano viduryje ir nustėrusiems padavėjams sušuko: „Tai kas dabar valdo Kauną?“
R. Ganusauskas ir jo kompanija tuo metu šiurpino kauniečius įžūliu elgesiu ir visišku nesiskaitymu su aplinkiniais. Buvę aukšti teisėsaugos pareigūnai yra minėję, kad R. Ganusauskas ir jo sėbrai pramogauti dažnai važiuodavo net Kauno prokuratūros, milicijos tarnybinėmis volgomis.
Sėjo chaosą Palangoje
Archyve saugomi užrašai su LTSR KGB II-osios valdybos III-iojo skyriaus 1990-01-04 pažyma apie pokalbį su tardomuoju, kuris pasakoja apie buvusį iki nuteisimo 1988 metais Daktarų gaujos narį Edvardą Tamulį, gyvenusį Palangoje.
Kitame fonde taip pat saugoma LTSR KGB Klaipėdos ir Lietuvos jūrų baseino skyriaus 13-ojo poskyrio 1991 metų sausio–vasario pažyma, nutarimas apie 1990-01-22 užvestos operatyvinio patikrinimo bylos Nr. 2349 (pastovios nusikalstamos asmenų grupės, organizuotos prievartiniams veiksmams) objektą „Tomas“ – E. Tamulį. Jis 1988 metais atvyko gyventi į Palangą iš Kauno, kur dalyvavo nusikalstamoje Daktariukų gaujoje.
Fondo K-l kartotekos Nr. 20 kortelėse rašoma, kad E. Tamulis vadovavo grupei asmenų, kurie užsiėmė turto prievartavimu, kėlė riaušes, priešinosi milicijai, ieškojo galimybių įsigyti ginklų.
Apie paslaptingus Išsižiojėlio ir Algelio pravardėmis pagarsėjusio kauniečio, kurio tikrasis vardas yra Algutis Edvardas Tamulis, ryšius su saugumo darbuotojais anksčiau esu ne kartą rašęs. Šį Kauno banditų patikėtinį Palangoje galima laikyti dviveidžiu mafijos veikėjų krikštatėviu.
1991 metų rugsėjį itin paslaptingomis aplinkybėmis jis nužudytas Rygoje.
Negailestingame mafijos kare A. E. Tamulis krito kaip pirmasis lietuvis gangsteris. Kartu užsimezgė viena painiausių per visą nepriklausomos Lietuvos mafijos istoriją nužudymo bylų.
Taip pat aptikti KGB Kauno skyriaus 1989 metų dokumentai apie operatyvinio patikrinimo bylos „Igroki“ (pastovios nusikalstamos grupės prievartiniams veiksmams vykdyti) užvedimą grupei asmenų (vadas – Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė. Jis nuo 1995-ųjų yra Lietuvos bėglių sąraše), atiminėjusiai pinigus iš privačių asmenų ir kooperatyvų.
Kompanijoje – ir generolas
Fondo K-l kartotekos Nr. 20 kortelių duomenimis, grupinio operatyvinio tyrimo bylos Nr. 2339, kurią vedė LTSR KGB Kauno skyriaus II-ojo poskyrio vyr. operįgaliotinis Aleksandras Volobujevas, objektų įskaitos priežastys buvo šios: Jonas Belskis (nedirbantis) ir Arikas Pastuškovas (nedirbantis) – „akcijų, išimant piliečių ir kooperatyvų materialines vertybes jėga arba apgaule organizavimas ir vykdymas“.
Mejeris Velionskis (sporto treneris), kuris, kaip kalbama, šiuo metu gyvena JAV, kooperatyvo „Tauras“ nariai Česlovas Jezerskas (garsus Lietuvos kariuomenės generolas, 2009 metais siekęs šalies prezidento posto, tačiau galiausiai tokios galimybės atsisakęs) ir Artūras Juškevičius-Juškė (buvęs Kauno banditų veikėjas) –„grupės, užsiimančios pinigų „išėmimu“ iš kooperatyvų, nariai“.
Kooperatinio susivienijimo „Interkoop“ pirmininkas Robertas Bado ir šio susivienijimo revizorius Benjaminas Podkamenskis, Abramas Levinas (pagal profesiją gydytojas, nedirbantis) – „grupės, užsiimančios pinigų „išėmimu“ iš kooperatyvų, nariai, sudarė neteisėtus sandorius su užsienio firmomis susivienijimo „Interkoop“ vardu“.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teigimu, išlikusiuose KGB archyviniuose fonduose daugiau duomenų apie kriminalines gaujas, vadintas Kauno Daktarais, bei joms vestų operatyvinės įskaitos bylų „Igroki“, „Tomas“ nerasta.
Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir Lietuvos komunistų partijos archyviniuose fonduose duomenų apie šias kriminalines gaujas irgi nerasta.
