Tai, kas nutiko penktadienį Kaune, ko gero, labiau kompromituoja mūsų bausmių nusikaltėliams politiką, negu vadinamoji teisėjų korupcijos byla.
Apie šį įvykį Policijos departamentas pranešė, kaip įprasta, lakoniškai. Tačiau nežinia, ar dėl to, kad gavo netikslią informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ar šis tiesiog nusprendė nuslėpti esminę jos dalį, nenorėdamas gąsdinti visuomenės.
Pranešime buvo teigiama, kad penktadienį, apie 13.20 val., iš statybvietės Laisvės alėjoje pasišalino be sargybos priežiūros dirbęs nuteistasis už vagystę, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose.
Iš tikrųjų tai buvo pagarsėjęs sadistas Andrius Kalasiūnas, nuteistas už buvusios savo merginos, nusprendusios jį palikti, neteisėtą laisvės atėmimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant. Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuroras per baigiamąsias kalbas net palygino teisiamąjį su Aušvico koncentracijos stovyklos budeliu Josefu Mengele.
Devynerių metų laisvės atėmimo bausme 2016-ųjų lapkritį Kauno apygardos teismo už šiuos nusikaltimus nuteistas A. Kalasiūnas pabėgo iš statybvietės, esančios kaltinimą joje palaikiusio prokuroro darbovietės kaimynystėje, kur dirbo su kitais tokiais pačiais, anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovybės, paleidimui į laisvę ruošiamais nuteistaisiais bei, pirminiais duomenimis, imigrantais iš Ukrainos.
Čia jis dirbo mažiausiai porą mėnesių ir naudojosi situacija, rodydamas įtartiną susidomėjimą prokuratūros vidiniame kieme laikomais jos darbuotojų asmeniniais automobiliais. O praėjusią savaitę buvo pastebėtas ir „Kauno dienos" redakcijos prieigose – Muzikinio teatro sodelyje. Beje, ne vienas – o atėjęs į, panašu, kad dalykinį susitikimą su nelabai tuo patenkinta moterimi.
Ne pirmas kartas
Anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko, pasišalinti iš darbo vietos A. Kalasiūnas teisės neturėjo. Net ir per pietų pertrauką, nes buvo maitinamas vietoje – darbdaviui atvežant maistą iš pataisos namų.
Pasak D. Sušinsko, būtent ši bendrovė ir buvo atsakinga už A. Kalasiūno bei kitų nuteistųjų, su kuriais buvo sudariusi darbo sutartis, kontrolę.
Pasiteiravus D. Sušinsko, ar, pasirašant sutartis su nuteistuosius laisvėje įdarbinančiomis įmonėmis, domimasi, ar šiose nedirba nuteistųjų draugai ir giminės, atsakyta, kad ne. Esą, ar tokia įmonė – tinkama partnerė, kaip ir ar nuteistieji gali joje dirbti, sprendžia jų įstaigoje specialiai tam sudaryta komisija. Būna, kad ji suklysta, nes nuteistieji kartais nerandami darbo vietose. Su viena tokia Vilniaus įmone praėjusią savaitę dėl to net nutraukta sutartis. O bėgliai, dirbę laisvėje be priežiūros, buvo parsigabenti ir iš Graikijos, ir iš Anglijos, kurią pasiekė su brolio dokumentais.
Anot D. Sušinsko, nuteistasis, norintis gyventi už pataisos namų ribų ir dirbti laisvėje, turi atitikti tam tikras sąlygas: būti atlikęs tam tikrą dalį bausmės ir jos atlikimo metu neturėti jokių nuobaudų. Formaliai A. Kalasiūnas šias sąlygas atitiko, nors ir D. Sušinskui, jo prisipažinimu, sudarė įtartinai saldaus ir sukto žmogaus įspūdį. Todėl, minėtos komisijos sprendimu, jam ir buvo leista gyventi už pataisos namų ribų ir dirbti laisvėje. Ir tokiu pasitikėjimu A. Kalasiūnas, D. Sušinsko duomenimis, jau naudojosi daugiau kaip metus ir būdamas ne vienos jo elgesį darbo metu turėjusios kontroliuoti įmonės žinioje. Anot pašnekovo, visos jos dirbo Kaune.
Svarbiausias klausimas
Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl A.Kalasiūno pabėgimo, D.Sušinsko patikinimu, bus sprendžiama ir dėl bendrovės, turėjusios kontroliuoti šio nuteistojo elgesį, atsakomybės.
A. Kalasiūnas pabėgo, vos išvydęs į statybvietę atvykstantį planinį jos patikrinimą turėjusių atlikti pataisos namų automobilį su skiriamaisiais ženklais. Ir tai šiandien pagrįstai kelia daugiausia klausimų. Neatmetama prielaida, kad A. Kalasiūno nervai neišlaikė, nes taip laisvai, kaip paaiškėjo, vaikščiodamas po miestą jis jau buvo spėjęs kažko prisidirbti ir už tai grėsė nauja atsakomybė. Todėl vienintelis būdas nuo to gelbėtis buvo bėgti.
D. Sušinsko teigimu, apie A. Kalasiūno pabėgimą informuota ir nukentėjusioji. Paprastai, skelbiant nuosprendžius tokiose byloje, jų yra klausiama, ar norėtų gauti pranešimą, kada nuteistasis bus paleistas į laisvę atlikęs bausmę. Ir beveik visais atvejais atsakoma teigiamai.
Tačiau, nuteistiesiems leidžiant dirbti laisvėje, apie tai nukentėjusieji jų bylose nėra informuojami. Nors, kaip įrodo A. Kalasiūno atvejis, jam niekas nebūtų sukliudęs darbo metu ar per pietų pertrauką susirasti ir buvusią savo auką.
Jau nekalbant apie tokiais bausmių politikos Lietuvoje eksperimentais iškilusią grėsmę bylos liudytojams. „Kauno diena" rašė, kad vieną iš jų, net po metų pamačius A. Kalasiūną Kauno apygardos teismo narve, ištiko isterijos priepuolis. Kitas liudytojas, nebenorėjęs iš naujo prisiminti tos nakties įvykių, prašė, kad teismas paskelbtų jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Sadistinis išpuolis
„Kauno diena" rašė, kad buvusi A. Kalasiūno mergina buvo pagrobta 2014-ųjų liepos 20-osios vakarą iš vieno Partizanų gatvės daugiabučio kiemo ir jėga įgrūsta į tai padariusio buvusio savo draugo BMW.
Į spąstus pakliuvusi auka vežiota šiuo automobiliu apie valandą, nepaliaujant prieš ją smurtauti – vis susigalvojant naujų sadistiškų kankinimo būdų. Kol buvo išvaduota policijos patrulių, ant kurių rankų prarado sąmonę.
Kelis kartus ji buvo netekusi sąmonės ir per pačią egzekuciją. Pareigūnams apie šią pranešė jos liudytoju prieš savo valią tapęs A. Kalasiūno draugas, sėdėjęs tą vakarą prie BMW vairo, nes jo savininkas buvo neblaivus. Po sulaikymo A. Kalasiūnui buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,83 promilės alkoholio.
Teisme buvo paskelbti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaip A. Kalasiūnas savo draugei atsuktuvu sužalojęs kaklą ir kaip ne kartą bandė ją išstumti iš važiuojančio automobilio. Tačiau liudininkui vis pavykdavo BMW pristabdyti. Galiausiai A. Kalasiūnas savo pasiekė ir, partempęs auką atgal į automobilį, rengėsi vilkti ją grindiniu, privėręs plaukus durelėmis. Tačiau tada draugas atsisakė toliau važiuoti.
Pati nukentėjusioji teigė atlaikiusi tada apie 200 sužvėrėjusio buvusio savo draugo smūgių ir spyrių. Ir iki šiol sapnuojanti išgyventą košmarą bei blogai girdi viena ausimi, nes buvo trūkęs šios būgnelis. Be to, pradėjo bijoti žmonių. Ji prašė iš teisiamojo 30 tūks. eurų moralinio atlygio.
Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į turtinę A. Kalasiūno padėtį (jo finansinius įsipareigojimus bankui) ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisė nukentėjusiajai 12 tūkst. eurų, pasiųsdamas sadistą už grotų devyneriems metams, įskaičiuojant į šią bausmę ir iki nuosprendžio ten praleistus kelerius metus.
Buvo radęs užtarėjų
Į nuosprendžio paskelbimą A. Kalasiūnas tada atvyko nešinas užrašu „Korupcija valdo Lietuvą, pasipriešinsite – baigsite taip, kaip aš".
Į šou buvo panašus ir visas daugiau kaip metus trukęs šios bylos nagrinėjimas. Į pirmuosius jos posėdžius dar ateidavusios mįslingos moterys, viešai rodžiusios teisiamajam prielankumo ženklus. Tačiau po to, ką išgirdo savo ausimis, proceso pabaigoje jos jau nebesirodė.
Tai, kad nuteistasis skųs Kauno apygardos nuosprendį, abejonių beveik nebuvo. Jo byla buvo perduota šiam teismui keturių tomų. Tačiau, skelbiant nuosprendį nuo nesibaigiančių A. Kalasiūno, savo išsidirbinėjimais vis labiau panašėjusio į skandalingąjį pedofilą Ervydą Čekanavičių, skundų ir prašymų patrigubėjo iki dvylikos tomų.
Apeliacinis teismas, kuriam apsiskundė A. Kalasiūnas, 2017-ųjų Kalėdų išvakarėse buvo sušvelninęs jam skirtą bausmę daugiau kaip perpus – iki ketverių metų laisvės atėmimo. Tačiau, prokurorui kreipusis į Aukščiausiąjį Teismą, šis pernai vasarą panaikino minėtą Apeliacinio teismo Kalėdų dovaną A. Kalasiūnui, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo jam skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje A. Kalasiūnas atliko šią bausmę, vadovybės patikinimu, jį suradus, šis nuteistasis bus grąžintas tęsti bausmės į uždarą zoną. Ir bus papildomai teisiamas jau ir dėl pabėgimo, o už tai gresia papildomas laisvės atėmimas iki trejų metų.
