Antradienį ryte Kauno apygardos teisme buvo toliau vykdoma liudininkų apklausa. Šaltinių duomenimis, jų šioje byloje yra apie 20.
Šiuo metu J. Ramanauskui ir A. Milevičiui pareikšti daugybė sunkių kaltinimų: tarp jų – ir prekyba žmonėmis pagal BK 147 str. 2 dalį, užtraukianti bausmę nuo ketverių iki dvylikos metų, bei neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, pagal BK 260 str. 3 dalį. Už pastarąjį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmės nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Vyrams taip pat pareikšti kiti kaltinimai – sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis, bei kiti. Už juos taip pat gali grėsti laisvės atėmimo bausmės.
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, daugelis liudytojų šioje byloje yra socialiai pažeidžiami – neįgalūs, priklausomi nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, vyresnio amžiaus. Daugelį jų J. Ramanauskas įtikindavo atvykti į jo sodybą pagyventi, nors kelis buvo paėmęs už rankos ir išvežęs.
Jiems atvykus, J. Ramanauskas paimdavo visus jų dokumentus, banko prisijungimų duomenis, kai kuriais atvejais jų vardu paimdavo paskolas, sudarydavo sutartis su mobiliojo ryšio operatoriais, svaigindavo nukentėjusius asmenis vaistais.
Šaltiniai pasakojo, jog Jogirdas turi ypatingą sugebėjimą įtikinti. Vienu atveju, jam pavyko griežtu charakteriu pagarsėjusią vyresnio amžiaus kaimynę apgauti taip, kad jos vardu jam pavyko nupirkti sodybą. Maža to, J. Ramanauskas sugebėjo jos vardu sudaryti sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi. Moteris buvo priversta sumokėti tos sodybos komunalinius mokesčius. Ir po viso to, jis sugebėjo ją įkalbėti, kad ji atgal jam gražintų sodybą ir sumokėtų už notaro mokesčius.
Liudytojas keitė parodymus
Kauno apygardos teisme vykusi liudytojo apklausa nepraėjo sklandžiai. Jau ne pirmą posėdį apklausiamas liudytojas kelis kartus keitė parodymus – ir šio posėdžio metu jis neigė parodymus, anksčiau duotus Utenos Vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai duotos parodymus. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, prekybos žmonėmis bylose, nukentėjusiems asmenims gana įprasta vengti duoti parodymus, keisti juos, nelaikyti savęs aukomis.
Teismo posėdžiu metu teismo pirmininkas Valdas Vitunskas kelis kartus priminė liudininką, jog už melagingų parodymų davimą gresia areštas. O liudininkas ne tik neigė savo anksčiau duotus parodymus, bet ir kalbėjo taip greitai, jog teismo pirmininkas kelis kartus prašė kalbėti lėčiau, nes nieko nesuprato. Vien šio posėdžio metu buvo pagarsinti 3 liudijimai – liudininkas neigė visus duotus parodymus.
Anksčiau duodamas parodymus Utenos VPK tyrėjai liudininkas teigė, jog J. Ramanauskas iš jo liudininko imdavo banko korteles, buvo paėmęs asmens dokumentus, už maistą ir kitas būtinas prekes neapmokėdavo. Šio posėdžio metu, liudininkas neigė šiuos pateiktus įrodymus.
Duodamas parodymus tyrėjai, liudininkas sakė, jog pranešus policijai apie išnaudojimo atvejį, J. Ramanauskas liudytoją ir kitus išnaudojamus asmenis išvežė ir paliko Kauno autobusų stotyje. Teismo posėdžio metu, liudytojas neigė šiuos parodymus ir sakė, kad iki Kauno autobusų stoties atvyko pats, autobusu.
Gynėjams uždavus klausimą, liudininkas sakė, jog išvis abejoja, ar policijos tyrėja rašė tai, ką jis sakė.
Ne tik dalino savo duomenis, bet ir dirbdavo
Vis dėlto, šį tą sužinoti pavyko. Liudininkas anksčiau gyveno su dabar jau nebegyva motina, o vėliau persikėlė gyventi kartu su įtariamuoju J. Ramanausku, šioje byloje kaltinamu itin sunkiais nusikaltimais. Liudininkas savo sprendimą su mama persikelti į nepažįstamo vyro sodybą kaime aiškino mamos noru gyventi kaime. Kartu su J. Ramanausku, kaime jis praleido maždaug pusantrų metų.
Tiesa, liudininkas sakė, jog pasiūlymo išvykti pagyventi su J. Ramanausku sulaukė iš sutiktos nepažįstamos moters, kuri pasiūlė pagyventi kartu.
Liudininkas daug nepasakojo apie kartu su juo gyvenusius žmones – tik paminėjo, kad ten gyveno žmonės „tarp žemės ir dangaus“. Taip jis apibūdino sodybos gyventojus, kai buvo paklaustas, ar kada nors mokėjo už nuomą ar elektrą. Pats liudininkas sakė, jog nepamena, ar mokėjo už elektrą ar kitus komunalinius mokesčius, neprisiminė ir kitų detalių – pavyzdžiui, pats abejojo, ar buvo davęs savo banko kortelę J. Ramanauskui. Vis dėlto, liudininkas pridūrė, jog taip būti galėjo.
Anot liudininko, daugelis tų asmenų matyt nesugebėtų susimokėti už elektrą. Tiesa, pasak liudininko, kartais tekdavo susimokėti bendroms reikmėms, bei už kai kurias statybines medžiagas. Liudininkas pasakojo, jog nežino, kas gi tas medžiagas užsakinėjo ar veždavo.
Vyras pasakojo, jog kaime atliko ir kelis nekvalifikuotus darbus – ravėjo ir laistė daržus, mat ten buvo auginamos bulvės ir kitos daržovės. Jis pasakojo, jog eidavo dirbti ir pas kaimynus, norėdamas užsidirbti papildomų pinigų.
Liudytojas pasakojo, jog jam anksčiau buvo diagnozuota depresija, o ir būdamas sodyboje jis gerdavo vaistus. Tiesa, šiandien jis vaistų nebevartoja. Jo mama kartais iš sodybos išvykdavo – jai reikėdavo grįžti į Kauną, kad būtų išrašyti vaistai. Ji mirė gyvendama J. Ramanausko sodyboje. Liudininkas aiškino, neva nei jis, nei jo mama, nebuvo išvežti priverstinai, ar užverbuoti