Pirmadienį pasirodžiusi naujiena apie 22-ejų metų 205 cm ūgio puolėjo Karolio Guščiko pasirašytą ketverių metų sutartį su Vilniaus „Lietuvos rytu“ krepšinio gerbėjams uždavė nemažai klausimų. Tiesa, dalis net ir niekada nemačiusių K. Guščiko žaidimo gyvai, nesidominčių Nacionaline krepšinio lyga (NKL) ir menkai susipažinusių, kokį kelią žaidėjai įprastai nueina kol apsivelka Kauno „Žalgirio“ ar Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius, iš karto paskelbė verdiktą – 22 metai ir vis dar žaidžia NKL. Nieko vertas.
Kitai daliai, kuriai naujiena apie naują „Lietuvos ryto“ pirkinį buvo lyg lietus iš giedro dangaus, kilo daugybė klausimų – kas tas Karolis Guščikas ir kodėl jis patraukė „Lietuvos ryto“ dėmesį? Apie tai lkl.lt lankytojams daugiau papasakos krepšinio analitikas Erildas Budraitis, kuris K. Guščiką įdėmiai stebėjo pastaruosius trejus metus.
Guščikas į mano gimtą miestą Raseinius persikėlė 2012 metų vasarą, būdamas dvidešimties. Tuomet aukštaūgis rinkosi tarp dviejų kelių – vykti dirbti į užsienį arba dar kartą pabandyti užsikabinti – pasiryžti tris metus dirbti bei viską pradėti nuo žemiausio laiptelio, trečiosios pagal pajėgumą Lietuvos lygos, Regionų krepšinio lygos (RKL).
Sakau „dar kartą“, nes prieš tai K. Guščikas jau buvo patraukęs Lietuvos krepšinio lygos (BEKO-LKL) komandos vadovo Adomo Klimavičiaus akį ir prieš penkerius metus turėjo sutartį su „Šiauliais“. K. Guščikas NKL lygoje debiutavo dar būdamas 17-os – 2009-2010 metų sezone atstovaujant NKL autsaideriui Šiaulų „ABRO-universitetui“, aukštaūgio žaidimo laikas buvo ribotas, tačiau puolėjas porąkart blykstelėjo, dukart pelnydamas 16 taškų. Tą patį sezoną K. Guščikas, kartu su Roku Giedraičiu, kuris dar nei iš tolo nepriminė dabartinio Roko Giedraičio, atstovavo „Saulės-Šiaulių“ komandai Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), 1992 metų ir vėliau gimusių žaidėjų lygos pirmajame divizione. K. Guščiko varžovai tuo metu buvo Jonas Valančiūnas, Egidijus Mockevičius, Antanas Udras, Žygimantas Skučas, Rolandas Jakštas ir daugybė kitų žaidėjų, vėliau tapusių profesionalais. MKL lygoje K.Guščikas rinko 14,4 taško, atkovodavo 7,9 kamuolio ir blokuodavo 1,6 metimo.
Tarpusavio akistatoje su J. Valančiūnu pirmosiose rungtynėse K. Guščikas pelnė 16 taškų, atkovojo devynis kamuolius ir blokavo du metimus. Tąkart būsimo Toronto „Raptors“ vidurio puolėjo J.Valančiūno sąskaitoje buvo 33 taškai, 16 atkavotų kamuolių ir trys blokuoti metimai. Antrojoje akistatoje jėgų santykis buvo panašus – K. Guščikas surinko 18 taškų ir atkovojo septynis kamuolius, J. Valančiūnas – 37 taškus ir 17 atkovotų kamuolių. Tais metais „Saulės-Šiaulių“ komanda nepateko į finalo ketvertą, o J. Valančiūno atstovaujam „Vilniaus“ pirmoji komanda liko ketvirta.
Po to K. Guščiko vaidmuo vyrų krepšinyje tik smuko žemyn – 18-os NKL sužaidė tik 15 rungtynių, 19-os prisijungęs prie Pakruojo „Merestos“ – tik penkerias ir dar prieš lapkričio mėnesį palikęs komandą, likusią sezono dalį praleido RKL lygoje. Problemos už aikštelės ribų taip pat prisidėjo prie to, kad K. Guščikas pasiekė žemiausią tašką karjeroje – dvidešimtmetis, komandų dėmesio nepatraukiantis ir pastaraisiais sezonais vis prasčiau atrodantis aukštaūgis, kuris rimtai svarstė vykti gyventi į užsienį.
Tačiau kai atrodė, kad sportiniai keliai užsiveria, 2012 metų pavasarį K. Guščikas priėmė sprendimą, kurio vaisiais, sutartimi su „Lietuvos rytu“, puolėjas gali džiaugtis dabar.
Raseinių komandos vyriausiasis treneris Albertas Vilimas K. Guščiko potencialą pastebėjo dar vaikų krepšinyje, tačiau sužinojęs, kad aukštaūgis žaidžia Šiauliuose, suprato, kad Raseiniai su Šiauliais dėl kelmiškio nepakovos. Dar viena galimybė A. Vilimui pasikviesti K. Guščiką atsirado būtent 2012 pavasarį, kai žaidėjo rezultatai važiavo žemyn, o treneris pasiūlė sprendimą, kuris pakreipė įvykius neįprasta linkme.
Trys metai darbo, gyvenimas viešbutyje kaimo turizmo sodyboje „Karpynėje“, bet kada prieinama krepšinio salė – už 300 metrų nuo miegamojo durų, kasdieninės individualios rytinės treniruotės su A. Vilimu ir įdėjus daugybę pastangų – galimybė tapti profesionalu. K. Guščikas priėmė sprendimą pabandyti užsikabinti – persikelti gyventi į Raseinius ir esant visoms reikalingoms sąlygoms, tobulėti ir kryptingai siekti tikslo – nuo žemiausio laiptelio, RKL, kilti aukštyn.
Statistiniai K. Guščiko rodikliai debiutiniame sezone Raseinių klube buvo išties traukiantys dėmesį – puolėjas RKL lygoje rinko 14,1 taško, atkovojo 9,7 kamuolio ir blokuodavo 2,8 metimo. Tiesa, atkrintamosiose varžybose matėsi patirties trūkumas – K. Guščikas tarsi išnyko, buvo menka pagalba Raseinių klubui, kuris buvo eliminuotas ketvirtfinalyje. Aukštaūgis aštuntfinalio ir ketvirtfinalio serijose rinko tik 9,3 taško ir dažniau klydo nei blokavo metimus.
Vangus sezono finišas tik dar kartą parodė, kad darbai – tik prasideda. A. Vilimas visus tris metus padėjo K. Guščikui šlifuoti kiekvieną žaidimo elementą. Kiekvieną rytą – individualios treniruotės, individualios pamokos, pastabos ir technikos šlifavimas, kurios užbaigiamos darbu treniruoklių salėje. K. Guščikui eiti į priekį taip pat padėjo visada šalia buvęs stiprus treniruočių partneris, LKL patirties turintis Raseinių komandos kapitonas Valdemaras Savostjanovas. Kartais grįžus į Raseinius apimdavo jausmas, kad A. Vilimas, K. Guščikas ir likusi komanda ruošiasi Eurolygos rungtynėms, o ne RKL dvikovoms.
Guščiko treniruotėse įdėtas darbas netrukus pradėjo virsti vaisiais – antraisiais metais aukštaūgis žengė didelį žingsnį į priekį ir pradėjo rungtyniauti kur kas efektyviau. 2013-2014 metų sezone kelmiškis dvitaškių pataikymo procentą pakėlė nuo 54,6 iki 61,3, tritaškių – nuo 26,2 iki 41,1, o baudų – nuo 72,6 iki 77. Būtent K. Guščikas buvo vienas svarbiausių Raseinių komandos ramsčių, padėjusių sukurti sensaciją RKL – reguliariajame sezone penktą vietą užėmę „Rasai“ pusfinalio serijoje rezultatu 3-2 iš kovos dėl titulo eliminavo Druskininkų „Citus“, o vėliau finale 3-1 palaužė Tauragės klubą ir iškovojo teisę žaisti NKL. Įspūdingiausiai K. Guščikas žaidė trečiosiose serijos su Druskininkais rungtynėse, kuriose pelnė 27 taškus ir atkovojo devynis kamuolius. Finalo trečiosiose rungtynėse K. Guščikas pelnė 15 taškų ir atkovojo net 20 kamuolių.
Tuomet buvo akivaizdu, kad atėjo laikas 21-erių metų K. Guščikui žengti aukščiau ir sugrįžti į NKL lygą. Įvairių pasiūlymų sulaukęs aukštaūgis nusprendė toliau likti Raseiniuose, su kuria 2014-2015 metų NKL sezone patraukė daugelio labiau Lietuvos krepšiniu besidominčių gerbėjų dėmesį. Trečią kartą iš eilės „Rasai“ atkrintamosiose varžybose eliminavo aukštesnį reitingą turintį klubą, šį kartą – vieną iš favoričių laimėti NKL čempionų titulą, anksčiau Lietuvos krepšinio lygoje (BEKO-LKL) rungtyniavusių žaidėjų pagrindu sudarytą Šakių „Zanavyką“. Ketvirtfinalyje K. Guščikas ir Raseiniai dar kartą bandė sukurti sensaciją, iki kurios pritrūko tik vienos pergalės – nepaisant K. Guščiko pelnytų 23 taškų, būsimi NKL finalininkai Molėtų „Ežerūno-Kario“ žaidėjai penktosiose serijos rungtynėse nepaliko vilčių varžovams ir pateko į pusfinalį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo paskutinės K. Guščiko rungtynės vilkint raudonus Raseinių klubo marškinėlius.
Iš viso K. Guščikas 2014-2015 metų sezone buvo keturiskart pripažintas savaitės žaidėju, net trylika kartų surinko daugiau nei 30 naudingumo balų ir vidutiniškai rinkęs 16,3 taško, atkovojęs 9,6 kamuolio ir blokavęs 2,5 metimo, buvo vienas labiausiai dominuojančių žaidėjų visoje lygoje. Pačias įspūdingiausias rungtynes K. Guščikas sužaidė jau pirmąjį mėnesį, kai į „Zanavyko“ krepšį įmetė 25 taškus, pataikydamas 11 metimų iš 14, atkovojo 17 kamuolių, blokavo aštuonis metimus ir surinko 48 (!) naudingumo balus. K. Guščikas tapo pirmuoju žaidėju per pastaruosius septynerius metus, kuriam pavyko vienerių NKL rungtynių metu pelnyti bent 12 taškų, atkovoti bent 12 kamuolių ir blokuoti bent aštuonis metimus. Įsibėgėjus sezonui, K. Guščiko pripratino Raseinių gerbėjus prie įspūdingų rodiklių, tad atlikti dvigubi dubliai NKL lygoje greitai tapo „savaime suprantamu dalyku“.
Pastarasis sezonas atsakė į prieš tai buvusią dalį klausimų ir patvirtino K. Guščiko privalumus. Atletiškumas, didžiulis šuolis ir gera uoslė gynyboje – K. Guščikas buvo daugiausiai metimų blokuojantis NKL žaidėjas (2,5), daugiau nei dvigubai aplenkęs antroje vietoje likusį Simoną Kymantą (1,1). Kaip 205 cm ūgio puolėjui – greitis, padėdavęs atsiplėšti greitose atakose. Kiek aukštaūgių į greitas atakas bėga taip pat, kaip gynėjai? Geras metimas – K. Guščiką NKL aukštaūgiai turėjo prižiūrėti ir prie tritaškio, todėl atsirasdavo erdvės prasiveržimams, kurie dažnai baigdavosi dėjimais. Technika – K.Guščikas puikiai žaidžia nugara į krepšį, turi didelį klaidinančių judesių arsenalą ir bet kada gali atakuoti iš vidutinio nuotolio atšokęs atgal. Taip pat per trejus metus K. Guščikas kantriai klausėsi trenerio nurodymų, stengėsi juos įgyvendinti aikštelėje ir parodė, kad priklauso tai žaidėjų kategorijai, kuri yra pasiryžusi klausytis ir mokytis.
Žinoma, žaidimas aukštesniame lygyje parodė ir anksti pastebėtus trūkumus. Pagrindinis klausimas – K.Guščiko sudėjimas, kuris – neįprastai liesas, užveriantis bet kokias galimybes aukštesniame lygyje žaisti vidurio puolėjo pozicijoje. Tiesa, neaišku, ar priaugus svorio ir raumenų masės nesumažėtų greitis ir staigumas, kurie šiuo metu išskiria K. Guščiką iš kitų. Taip pat krepšininkas, dėl patirties trūkumo, neretai išnykdavo lemiamose rungtynėse.
Aukštaūgis per trejus metus pataikė kelis pergalingus metimus, įskaitant tritaškį paskutinę sekundę ketvirtosiose serijos su „Zanavyku“ rungtynėse, tačiau dažniausiai esant didžiuliui spaudimai atkrintamosiose varžybose iniciatyvos imdavosi kiti Raseinių žaidėjai. Pernai penktosiose serijos su Druskininkais rungtynėse K. Guščikas pataikė keturis metimus iš žaidimo, surinko 11 taškų ir atkovojo šešis kamuolius. Vėliau paskutiniame finalo mače su Tauragę kelmiškis pelnė šešis taškus, pataikęs du metimus iš žaidimo. Šiemet atkrintamosiose K. Guščikui sekėsi geriau ir aukštaūgis žaidė stabiliau, tačiau kartais vis tiek matydavosi, kad 22-iejų puolėjui dar trūksta aukšto lygio rungtynių patirties.
Paskutinis ir pagrindinis man kylantis klausimas – psichologijos stiprumas. Ar puolėjas po tokio įspūdingo šuolio išliks susitelkęs? Ar kaip dažnai nutinka Lietuvoje, nesusikoncentruos į užklasinę veiklą, kuri gali kenkti darbui aikštelėje? Ypač žinant, kad kartą K. Guščiko dėmesys jau buvo nukrypęs į šoną. Taip pat neaišku, kaip K. Guščikas adaptuosis prie naujos palinkos ir naujo trenerio. Praėjusį sezoną atsakius į vienus klausimas, perėjus į aukštesnė lygį iškyla nauji.
Apibendrinant, Karolis Guščikas šiuo metu nėra kandidatas į Lietuvos rinktinę, tačiau yra intriguojantis ir neįprastas atvejis, vertas dėmesio. Sutartis su „Lietuvos rytu“ nenustebino – palyginus už mažą kainą penkeriems metams užsitikrinti teises į technišką, išskirtines fizines savybes turintį, didžiulį karjeros šuolį per trumpą laiką atlikusį žaidėją, kurio karjeros lubos – dar neištyrinėtos – visiškai suprantamas sprendimas.
Guščiku domėjosi aukščiausios Ispanijos lygos komanda, kuri aukštaūgį būtų paskolinusi į antrąją lygą. Anapus tvoros žolė atrodo žalesnė – jei K. Guščikas būtų pasirinkęs šį variantą ir išvykęs, dalis krepšinio gerbėjų dabar kalbėtų apie galbūt „dar vieno talento praleidimą pro akis“ ir „vertėjo suteikti šansą“. Žinoma, tai tik „kas būtų jeigu būtų“ – šiuo metu niekas negali tiksliai pasakyti, kuo K. Guščikas bus ar nebus. Bet šansas suteiktas ir bus nepaprastai įdomu stebėti, kaip netolimoje ateityje toliau klostysis šį sezoną NKL sudrebinusio K. Guščiko karjeros kelias.
Krepšinio analitiką Erildą Budraitį galite sekti „Facebook“.
