Vis dažniau savo aplinkoje sužinome apie po ne vienus metus susituokusias jaunas poras, kurių namų niekaip neaplanko gandras. Girdime, kad gydosi tai jis, tai jinai, kažkas išsiskiria, kažkas įsivaikina. Tokių nemažai: nevaisingumo problema Lietuvoje paliečia 10-15 proc. šeimų. Statistiškai apie 3 tūkst. naujai susituokiančių porų bergždžiai tikisi šeimos pagausėjimo. Tokioms šeimoms susilaukti vaikelio galimybės yra ir jos veiksmingos. Tai pagalbinis apvaisinimas. Deja, jis toks brangus, kad dažniausiai tampa pagrindiniu akstinu nuleisti rankas. Mūsų valstybė remia nevaisingumo ištyrimą ir gydymą, pagalbinis apvaisinimas apmokamas – tik iš žmogaus kišenės.
Naujas mokesčių mokėtojas ar amoralumo vaisius?
O ką daryti, jei ten tiek nėra? Teko girdėti, kad kai kurie net svarsto, gal parduoti už paskolą įsigytą butą ir už gautus pinigus bandyti „nusipirkti“ savo mažylį. Bet kur tada su juo gyventi, o jei nieko nepavyks? Abejonės užgniaužia ryžtą rizikuoti viskuo. Ir pagalbos nebeieškoma pas vaisingumo specialistus – varstomos psichologų arba gėrimų parduotuvių durys. Arba gal tikimasi vilties naujuose santykiuose...
O kaip papasakojo gyd. akušeris ginekologas Žydrūnas Žėba, kitokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai Danija, kur valstybė apmoka net šešis (jei tiek prireikia) pagalbinio apvaisinimo etapus. Tiesa ir danai buvo ėmę kompensuoti tik dalį sumos, likusią apmokėdavo pacientas, tačiau pasiskaičiavę, kad su tokiais lėšų apkarpymais vėl šiek tiek sumažino gimstamumą, o tai reiškia ir naujų mokesčių mokėtojų skaičių, laiku susigriebė ir tokio nepavykusio sprendimo nebetaiko.
Kiek „vaikelis iš mėgintuvėlio“ kainuoja pas mus? „Labai daug“. – taip nekonkrečiai pripažįsta naujai „Northway“ medicinos centre atidaryto vaisingumo centro vadovė gyd. akušerė Reda Žiobakienė. Tiksliai atsakyti gali tik tie, kurie išbandė, gydėsi, pastojo, pagimdė, augina. Bet jie, pasak gydytojos, nenori afišuotis, nes Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas apaugęs aukščiausiame lygyje palaimintais mitais, neva, tai amoralu, viskas turi vykti natūraliai, žmogus neturi teisės kištis į gamtos (ar dievo?) reikalus. Ir dar kalbama, kad taip gimę vaikai dažnai būna apsigimę, kitokie. „Paistalai“, – čia jau Reda Žiobakienė užtikrinta. – „Šia tema yra daug manipuliacijų, tačiau tyrimais įrodyta, kad nėra skirtumų tarp natūraliai ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų“.
O gal juos kaip tik galima „padaryti“ kokybiškesnius? Toks amoralus mano klausimas pašnekovės nei papiktino, nei neprajuokino. „Jie dažniausiai ir būna geresni, nes buvo nepaprastai laukiami, tėvai labai stengėsi, kad jie gimtų, tad daugiau investuoja į jų aklėjimą, gyvenimo kokybę, na, gal labiau myli, palepina“. Bet meilės juk nebūna per daug?
Valstybė turi perspektyvą, kai gyventojų skaičius joje nemažėja
Tai gal pas mus tikrai gimsta daug vaikų? Ir tie išvykstantys gyventi kitur, tai lašas nesenkančioje jūroje? Mokslas sako, kad gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, jei suminis gimstamumas, t.y., vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius, yra ne mažiau 2,1. Lietuvoje šis skaičius 2010 m. buvo 1,55. Taigi, greta šio iškalbingo skaičiaus dar nepamirškime „kažkur“ dingusių kaimynų, draugų ir giminaičių ir nelabai pasikliaukime paskutiniais gyventojų surašymais. Kaip neseniai viename mitinge prie Seimo sakė dainininkas Gytis Paškevičius, jei mūsų liko kokie 2 milijonai, tai dar gerai. O štai pvz., švedai ir danai sparčiai artėja prie reikiamo suminio gimstamumo rodiklio.
Taigi vieni išvažiuoja, kiti dėl priežasčių, kurių dabar neanalizuosime, iš vis nenori susilaukti vaikų, o dar yra ir tie nelaimingieji, kurie nori, labai nori – ir reguliariai mylisi (pagal rekomendacijas kas 2-3 dienas) ir nevartoja jokios kontracepcijos, bet nesusilaukia. Ir deja vieni su kitais negali pasikeisti vietomis.
Ar Nobelio premija – įtikinamas argumentas?
Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų yra gydomi medikamentais arba atliekant reprodukcinių organų chirurgines operacijas. Tai remia valstybė. Kitais atvejais, (o čia jau žmogus už viską moka pats), rekomenduojami pagalbiniai apvaisinimo metodai. Tai apvaisinimas moters kūne, apvaisinimas ne moters kūne, apvaisinimas mėgintuvėlyje. Metodo parinkimas priklauso nuo įvairių medicininių parodymų, pvz., kiaušidžių funkcijų, vyro spermos kokybės, nuo moters mažiaus, esamų ligų. Ar tai veikia? Pavyzdžiui, kai specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama tiesiai į gimdą moters ovuliacijos metu, pastoti pavyksta 10 proc. pacienčių. Sėkmingų apvaisinimų mėgintuvėlyje dažnis, o teisingiau kalbant gyvo kūdikio gimimo tikimybė po vieno gydymo ciklo – 20 proc. ar didesnė, jei moteris yra 25-35 metų amžiaus, na ir tikimybė atitinkamai mažėja, kai pastoti tikisi vyresnė moteris.
Kitas įrodymas: Nobelio premija šiaip sau neteikiama. 2010 m. gruodžio 10 d. Nobelio medicinos premija buvo įteikta fiziologui iš Didžiosios Britanijos Robertui Edvardsui „už apvaisinimo in vitro (IVF) (apvaisinimas mėgintuvėlyje – A.G) ištobulinimą“, padėjusį milijonams nevaisingų porų susilaukti vaikų.
Broliukai latviai
Pagalbinis apvaisinimas pasaulyje taikomas jau daugiau kaip 30 metų, Lietuvoje – apie 15. Ir pas mus įstatymais moteriai leidžiama būti apvaisintai tik savo vyro sperma. O jei jis nepagydomai nevaisingas? (Beje, Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų duomenimis nevaisingų vyrų yra panašiai tiek pat, kiek ir moterų (atitinkamai 30 ir 29 proc.). Spermos donorystė Lietuvoje draudžiama. Ką daryti tokioms poroms? Palaidoti viltis apie vaikelį, įsivaikinti, arba jie... gali važiuoti, ką sėkmingai ir daro, pvz., į Latviją, kur moteris bus apvaisinta donoro sperma. O juk pinigus tai išveža latviams...
„Pagal tarptautinę klasifikaciją nevaisingumas priskiriamas ligoms. Tačiau, pasitelkus pažangias priemones ir įrangą, jį galima efektyviai gydyti. Šios problemos sprendimas svarbus ne tik atskiroms šeimoms, bet ir visoms šalims, kur gimstamumas nuolat mažėja, tai yra ir Lietuvai. Ne veltui tokiose Europos šalyse, kaip Danija, Suomija, Belgija jau daugiau kaip 4 proc. visų vaikų yra gimę jų tėvams padėjus šitokiu būdu“. – sako Northway“ vaisingumo centro vadovė Žiobakienė, kuriame sėkmingai taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai.
Taigi galimybės yra, norinčių susilaukti vaikelio taip pat, tačiau tie, nuo kurių sprendimų priklauso ar palengvės tokių porų finansinė našta, stengiantis jiems padovanoti naują visuomenės narį, tyli.
