Televizininkai tikina, kad išaušus šių metų spalio 29-ajai kas penkto lietuvio namuose televizorių ekranuose užges vaizdas.
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė tvirtina, kad taip nutiks dėl to, jog perėjimui prie skaitmeninio televizijos signalo ir analoginės antžeminės televizijos išjungimui pasirengę yra daugiau nei du trečdaliai lietuvių, o likęs trečdalis, televizijos signalą gaunantis kolektyvinėmis antenomis arba pasenusiais įrenginiais, informuojami nepakankamai.
Spalio 29-osios naktį Lietuvoje bus išjungta analoginė antžeminė televizija. Kas pasikeis?
Didžioji dalis tų, kurie pasirinkę mokamą abonentinę televiziją, ir toliau matys pamėgtas programas. Jiems nereikės pirkti specialių priedėlių ar naujų televizijų, nebent patys to norėtų. Tačiau yra, jeigu galima taip pasakyti, dvi grupės gyventojų, kuriems kils sunkumų.
Vieni jų – turintys kolektyvines antenas ir manantys, kad kas nors pasirūpins, jog jie matytų skaitmeninę televiziją. Kitas segmentas – mažųjų miestelių ir kaimų gyventojai, kuriems teks tapti ne itin pigiai kainuojančios palydovinės televizijos abonentais arba susitvarkyti antenas, kabelius, kad matytų, ką matė iki šiol. Aš pati neįsivaizduoju, kaip tai reikės padaryti. Pavyzdžiui, žmonės iš mažesnių kaimų nesinaudoja internetu ir negauna informacijos, kuri skelbiama oficialioje skaitmeninės televizijos interneto svetainėje.
Taigi jei antžeminės analoginės televizijos neliktų jau šiandien, daugiau nei kas penktas lietuvis televizijos žiūrėti nebegalėtų?
Tie, kurie nori matyti daugiau kanalų, net kaimuose įsivedė palydovinę televiziją, pasistatė antenas. Tačiau pradėjus visuotinai transliuoti skaitmeninę televiziją labiausiai nukentės žmonės, kurie ir taip labiausiai kenčia. Tai ne tiek dėl pinigų – šie žmonės nežino, kaip elgtis šioje situacijoje.
Kaip vis dėlto skaitmeninę televiziją galės matyti turintieji kolektyvines antenas ar senesnę įrangą?
Kaimo gyventojams neužteks vien nusipirkti priedėlių – reikės ir pasukioti antenas, rasti tinkamą signalui kryptį. Sunkiau bus miestų ir miestelių gyventojams, dabar televiziją žiūrintiems su kolektyvinėmis antenomis. Aš pati nežinau, kas, pavyzdžiui, Vilniuje atsakingas už tas kolektyvines antenas. Atsakingi turėtų būti renkantieji mokesčius už jas – namų administratoriai. Tačiau klausimas, ar mokesčius renkantys administratoriai turi atsidėję pinigų ir ar rengiasi perėjimui nuo analoginės televizijos į skaitmeninę. Žmonės, matyt, nežino, kur jiems reikėtų kreiptis. Šiandien Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skaičiuoja: įtraukiant visus būtinus pakeitimus, kad daugiabučių gyventojai galėtų matyti skaitmeninę televiziją naudodamiesi kolektyvinėmis antenomis, vienai daugiabučio laiptinei kainuotų apie 4–5 tūkst. litų.
Galbūt bendrai nusprendus atsisakyti kolektyvinių antenų žmonėms mokestis už pakeitimus galėtų būti įtrauktas į gaunamas sąskaitas. Tačiau tai vienaip ar kitaip turėtų būti pranešta gyventojams – daugiabučius administruojančios bendrovės rugsėjį negalės žmonėms pranešti faktą, kad jiems teks mokėti už pakeitimus. Tai reikia daryti jau dabar.
Kaip manote, ar daugiabučių gyventojams, kurie privalės pasirinkti būdą, kaip žiūrėti skaitmeninę televiziją, pavyks nuspręsti vieningai?
Gali kilti nesutarimų. Ką rinktis – ar kiekvienas balkone išsikels po anteną, ar visi bendrai investuos į įrangos pakeitimą (o galbūt ir Lietuvoje bus taip, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, mažesniuose miesteliuose, kur namų stogai nustatyti kalnais antenų) – turėtų būti sprendžiama jau dabar. Negali kažkas nuspręsti už visus ir vėliau išrašyti sąskaitas.
RRT minėjo, kad raginti gyventojus, namų bendrijas pasirūpinti skaitmeninės televizijos prieinamumu pradėjo dar prieš dvejus metus. Likus daugiau nei keturiems mėnesiams iki skaitmeninės televizijos įjungimo gausybė žmonių tam dar nepasirengę. Kodėl?
Greičiausiai buvo taip, kad RRT savo puslapyje išplatino rekomendacijas ir įsivaizdavo, kad savo darbą atliko. Tačiau reikia, kad kas nors apie tai žinotų ir tas rekomendacijas perskaitytų. Galbūt dabar, po paskutinio paviešinimo, namų bendrijos ir administratoriai imsis veiksmų.
CV: Vaiva Žukienė
Kabelinės televizijos „Rygveda“ steigėja ir generalinė direktorė
Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narė
NUOMONĖS:
Dalis liks be televizijos
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas:
RRT dar 2011 metais parengė rekomendaciją, kad iki 1991 metų pastatytų namų televizinės sistemos nėra pritaikytos skaitmeninei televizijai žiūrėti. Didelė dalis tų vilniečių ir kitų miestų gyventojų, kurie žiūri televiziją naudodamiesi kolektyvinėmis antenomis, spalio 29 dieną nematys televizijos.
Svarbus pasirengimas
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas:
Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos pasirinkimo klausimas opiausias gyvenantiesiems periferiniuose Lietuvos rajonuose. Šiam technologiniam pokyčiui kai kuriems gyventojams gali prireikti papildomo pasirengimo – įdiegti TV priedėlį, sureguliuoti anteną ar panašiai, o šiuo atveju itin svarbus ir tiesioginis bendravimas – gyvos demonstracijos, proceso išaiškinimas.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“, (nr. 22(84) birželio 11-17 d.), rubrikoje „Kitu žvilgsniu“.
