Algimantą Matulevičių iš komiteto stumia bijantys tiesos.
Tie, kurie tikisi, jog sunaikinę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, jo didesniąją dalį, paslėps savo nešvarias rankas, t.y. medžiaga apie jų nešvarias rankas niekada nebus atskleista.
Taigi, iš esmės ne kokį asmeninį Matulevičiaus klausimą šiandien svarstom. Svarstom, ką daryti su pelke, į kurią esam įbridę, valdant melagių ir intrigantų valdžiai.
Viena iš pažymų, kurių taip ir nesugebėjo pareikalauti šis Seimas, yra apie tai, kaip visas mūsų mintis valdančio dienraščio savininkas tariasi su “Dujotekanos” vienu iš savininkų “išjungti” pernelyg giliai tirti norinčius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius. Už tai buvo suderėti dideli pinigai, o suvedė juos, anot Stonio, berniukai, labai bijantys tyrimo.
Tai buvo vos prasidėjus tyrimui, 2006 metų rugsėjį.
2008 sausį, atrodo, jiems pradeda sektis – tiesa, “išjungus” komitetą, bus užgniaužta.
Pažymos apie valstybės užvaldymą (o tai korupcijos aukščiausioji forma) tebėra pas Povilą Malakauską. Jis, kaip ir liūdnos atminties Pocius, pažymų nei komitetui, nei Seimui neduos, kaip neduos toliau tirti ir Dujotekanos reikalų. Ne Jūsų reikalas, mieli Lietuvos žmonės, žinoti, kaip tikroji Lietuvos valdžia gyvena ir kokias pinkles rezga.
Kad slepiamose pažymose daug tiesos, tvirtinasi ir šiandien.
Vienos televizijos vakar parodytas siužetas apie klano intrigas, pastatant Kirkilą į premjerus, tik sustiprina kontržvalgybininkų liudijimus.
Jeigu mums, Seimo nariams, būtų užtekę jėgų atskleisti tiesą, kokia karti ji bebūtų, Dujotekanos partijų koalicija šiandien taip įžūliai ir drąsiai intrigų nedėliotų ir savo atstovų į Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkus nebedrįstų siūlyti.
Jėgų neužteko, todėl šiandien ir žiūrim, ką turim.
O turim ne tik užvaldytą Valstybės saugumo departamentą, kuriame, beje, šiandien padėtis lygiai taip pat bloga, kaip ir prie Pociaus. Akivaizdu, kad tos pačios jėgos ima Seimą, bent didesniąją jo dalį.
2006 metais dar buvo kam parašyti pažymas apie bandymus užvaldyti valstybės institucijas.
Šiandien jau ir to nebėra.
Algimantas Matulevičius stumiamas iš Komiteto todėl, kad Gazpromas, parsiuntęs savo vaikiną atgal į Lietuvą, nurodė abiems iki šiol dėl “otkatų” besivaržiusiems vaikinams (turiu galvoj Stonį su Uspaskich) daugiau taip žiauriai nebesipykti. Pernelyg brangiai kainavo tos pjautynės – krito dujų pinigais išugdytas Paulauskas, turėjo sprukti Maskvon Viktoras, radosi pavojus, kad nebus įstengta išlaikyti Jakunino “berniukų” strateginiuose postuose.
Todėl ir matom dabar ten parežisuotą Šėpos teatrą – Viktoras atsiprašo Artūro, tas grįžta prie Gedimino, Albinas siunčia signalus vienam teisingam teismui, tiriančiam Darbo partijos skundus, vienas laikraštis viską teisingai aprašo, viena televizija teisingai parodo, du politikos šou meistrai teisingai paaiškina...
“Ir bulvės vėl žydės”, - tokia turi būti viso šio absurdo teatro pabaiga.
Pažydės, bet neilgai. Nes koloradiniai jas augina. Sugrauš, nespėjusias užaugti, jie patys, klastingai ir gobšiai šypsodamiesi.
Kaip pagraužė ir sukompromitavo labai reikalingą Atominės elektrinės projektą.
Gaila, kad visa tai kol kas reiks kaip nors iškęsti.
O visa tai truks tol, kol mes, Seimo nariai, leisime melagiams ir intrigantams valdyti kraštą.
Melagiams, kurie drebėdami dėl savo kailio sąžiningus kontržvalgybininkus, liudijusius Seimui, apšaukia “kurmiais”, klastūnams, kuriems nereikia padorių žmonių Mokesčių inspekcijoje ir kurie dėl posto gali parduoti viską – Brazauską, Balčytį ar kokį kitą bendražygį. Ir šie nuolankiai tylės, balsuos dantis sukandę,net gražias kalbas savo skriaudėjams sakys, nes vieno žmonos viešbutis gali bankrutuoti, kito sūnus teisme tebesibylinėja. O ir Albino saugumas su visais kompromatais lyg Damoklo kardas virš prisibijančių vyrų nuolat kabo.
Bet aš netikiu, kad taip bus visada.
Algimantas Matulevičius neturėjo atsistatydinti, o jei taip padarė, norėdamas prapjauti pūlinį – tai pabandykim išvalyti jį.
Neturiu daug vilčių būti išgirsta, tuo labiau šiandien ką nors pakeisti. Nes neapsivalėm po Pakso – Borisovo sukeltų skaudulių.
Tačiau tvirtai žinau viena - ne Matulevičių, o Kirkilą su visais jo Albinais ir kitais šešėliais reikia atstatydinti.
Ir kuo greičiau, tuo sveikiau bus valstybei.
Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotojos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės Rasos Juknevičienės kalba, pasakyta dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Matulevičiaus atsistatydinimo pareiškimo
