Ilgai užtęsusi, labai ilgai kažko lūkuriavusi LR Generalinė prokuratūra pagaliau pranešė, jog nutraukia ikiteisminį tyrimą dėl Gintaro Beresnevičiaus mirties aplinkybių, nes nenustatė, kad policininkai būtų pažeidę kokias nors teisėtumo normas. Įsidėmėtina, jog šis pranešimas buvo paskelbtas iškart po LR prezidento metinės kalbos, taigi, be visa ko, tą atmintiną dieną, kai socialdemokratai ir konservatoriai, užbaigę pasiaikštinimus vienas kito atžvilgiu, nusprendė dėl tolesnio bendradarbiavimo.
Kaip atrodo man, šie įvykiai plaukia vienas iš kito kaip labai griežtos priežastinės sekos pavyzdžiai. Yra labai rimtas pagrindas manyti, jog šįkart stebime ne atsitiktinių sutapimų virtinę, bet įvykius, kurie didesniu ar mažesniu laipsniu tiesiogiai sąlygojo vienas kitą. Beje, visai nekeičia reikalo esmės tai, jog gretiname čia tarsi ir nevienodo svarbumo dienotvarkės punktus, kai, priklausomai nuo požiūrio, vienam svarbesniu dalyku atrodys vienas momentas, kitam – kitas.
Kokios aplinkybės verčia būti įsitikinusiu dėl minėtosios priežastinės sekos?
LR prezidento kalba, nežiūrint užaštrintos retorikos, atidesniam klausytojui leido suprasti, jog niekas iš esmės nesikeis, situacija kol kas nepakis, tik galbūt dar labiau suinteresuotai bus orientuojamasi į nusistovėjusios tvarkos stiprinimą. Paskutiniosios prieš metinį pranešimą savaitės eigoje prezidento veiksmai kėlė tam tikrų abejonių, vieniems žadino viltį, kitiems - nerimą dėl galimų netikėtų posūkių. Tačiau, pasirodo, nerimauta buvo be reikalo.
Išaiškėjo, jog visus pagrindinius šiandieninio politinio proceso Lietuvoje dalyvius bent trumpam sutaiko ritualinė auka ,,Pocius”. Taip rituališkai vienai pusei aukojant, o kitai pasiaukojant jau tarsi ir galima atsisakyti imperatyvo, reikalaujančio spręsti problemas iš esmės. Iš tiesų, kam tas galvos skausmas?..
Tiesą sakant, minėtasis prokuratūros pareiškimas ir rodo, jog, praradus vieną iš saviškių, gretos yra sutankinamos ir nė vienas iš likusiųjų nesiruošia aukoti savo posto.
Kaip žinome, grupė garsių Lietuvoje kultūros žmonių kreipėsi į LR prezidentą dėl G.B. mirties aplinkybių pilnutinio ištyrimo. Gali būti, jog Generalinės prokuratūros pranešimo ,,laiko faktorius” (skelbiant šį pranešimą dar neatvėsus įspūdžiui dėl prezidento kalbos) yra apskaičiuotas siekiant išnaudoti prezidento įvaizdį savo postų ir privilegijų apsaugai, siekiant išdalinti atsakomybę platesniu spektru.
Generalinės prokuratūros pranešimas prikausto dėmesį ir kelia didžiulį nerimą štai dar dėl tokių, tarsi ir atsitiktinių aplinkybių, kurias toliau pažymėsiu klausimų pavidale. Kodėl čia (t. y. pranešime) net nesiekiama subalansuoti skelbiamų išvadų logine prasme, nesistengiama nušlifuoti formuluočių, o kalbama žmonių pasipiktinimą iškart išprovokuojančiais, nesusipratimą tik didinančiais išsireiškimais? Galbūt tokiu būdu siekiama parodyti, jog esą ,,žmogelyčių” nuomonė yra visai bereikšmis momentas, galbūt taip demonstruojamas galios perviršis?
Skelbiama, jog kiti ekspertai nustatė tą patį kaip ir buvę ekspertai. Ką šioje formuluotėje reiškia ,,kitų” ekspertų ,,kitokiškumas”, kaip garantuojama jų nepriklausomybė, ar ,,tie” ir ,,kiti” ekspertai, pavyzdžiui, nėra susiję tarnybinio pavaldumo, profesinio solidarumo, nekalbant apie dar tampresnes sąsajas, ryšiais? Ar Lietuvoje išvis yra nepriklausomo nuo valdžios sistematikos eksperto institucija? Ar galop Lietuvoje dar liko nors vienas žmogus, kuris nesuprastų, jog šioje situacijoje, kai tyrimas įgavo tokį išplėstinį viešumą ir tuo pačiu netiesiogiai yra liečiamas prezidento autoritetas, buvo būtina kreiptis į kitų šalių ekspertus, užtikrinti tyrimo objektyvumą su tarptautinės ekspertizės pagalba?
Esą kiti ekspertai nustatė, jog vežiojamo policijos mašinoje žmogaus kūno padėtis neturėjo įtakos mirties faktui (sic). Galbūt ši nepaprastai įdomi formuluotė užšifruotu pavidalu praneša, jog jau oficialiai pripažįstama, kad G.B. buvo transportuojamas bagažinėje? Juk niekas niekur anksčiau nekėlė šio klausimo, horizontalioje ar vertikalioje padėtyje buvo išvežtas G.B. į nakvynės namus, o daugumos žmonių pasipiktinimą policijos veiksmais sukėlė liudininko parodymai, kad labai augalotas, stambaus kūno sudėjimo žmogus buvo sutrombuotas į bagažinę ir, regis, dar mašinai nepajudėjus iš vietos, padėjo dusti (rašant apie tai, pradeda drebėti rankos ir vieną akimirką atrodo, jog būtų geriausia, kad JIE ateitų ir nušautų šių eilučių autorių, dabar apie tai rašantį; tada visiems tarsi gyventųsi ramiau). Kitas klausimas, argi tikrai Lietuvoje jau stojo tie laikai, kai išgėrę žmonės nebevežiojami policijos mašinų bagažinėse?
Iš tiesų prokuratūros pranešimas neturi įvykio ,,paaiškinimo sudėties”. Pavyzdžiui, neatsakoma net į tokį pirminį klausimą – kodėl nurodytos mašinos salone ekspertams niekaip nepavyko rasti G.B. ,, svečiavimosi” pėdsakų? Informuoti žmonės sako, jog ekspertizė tokiu atveju net ir po ilgesnio laiko neišvengiamu būdu nustatytų faktą. O tai, jog tokio fakto nepavyksta nustatyti, yra pats svarbiausias šio tyrimo faktas.
Dar visai neseniai stebėjome, jog Konservatorių partija, gindama vieno žmogaus garbę ir orumą, gali įveikti sistemos statomas užtvaras. Taip buvo sukurtas kovos už vieno žmogaus garbę precedentas, iš esmės drausminantis valdininkiją. Vis tik, kaip parodė sekę įvykiai, tokioje kovoje abipusiai oponentų nuostoliai yra neišvengiamas dalykas. Tad kyla klausimas – kas leido stabilizuoti padėtį?
Generalinė prokuratūra, kaip žinome, neseniai signalizavo apie tai, jog nepritaria kai kuriom, baltais siūlais siūtom ir prieš konservatorius nukreiptom insinuacijom, nesiruošia pasiduoti klastočių vilionėm. Iš kitos pusės, socialdemokratai ir konservatoriai atnaujino susitarimą dėl bendradarbiavimo, o tai reiškia, jog kol kas abipusėm pastangom bus siekiama išvengti bet kokio skandalo kaip trapiai pusiausvyrai pavojingo sumaišties faktoriaus. Galų gale skandalais prisisotino jau visi, be to, niekas skandalo kaip savaiminio tikslo nesiekia, tačiau ramybės neduoda klausimas – ką daryti mums, nepatikėjusiems oficialių tarnybų paaiškinimais apie G.B. mirties aplinkybes, vis dar įsitikinusiems, jog teisėtvarkos institucijos skandalingai dangsto nusikaltimą?
Tarkime aš pats anksčiau ar vėliau, tikriausiai paskutinę desperacijos minutę, nusipiešiu plakatą ir ilgai marširuosiu po Generalinės prokuratūros langais. Nekalbėsiu dabar apie tai, kokį įrašytą šūkį ruošiuosi iškelti. Kita vertus, nė vienam nesiūlau taip ir elgtis pavieniui, individualiai demonstruojant savo bejėgiškumą. Tik sutelktos pastangos leistų kažkiek įsirusenti vilčiai, jog teisingumas ir žmogaus orumas gali būti apginti.
Todėl ypač svarbus čia dalykas yra organizaciniai ištekliai, Taigi raginu visus, bet ypač studentų susivienijimus, švietimo darbuotojų profsąjungas, kūrybinių sąjungų žmones pradėti kaupti ryžtą ir, labai ilgai nelaukus, apsvarstyti klausimą – kaip, esant reikalui, būtų galima padėti atstatyti teisingumą šioje istorijoje? Sėkmės garantijos čia, žinoma, yra labai nedidelės, tačiau tai neatpalaiduoja nuo užduoties apsispręsti.
