Nukovus labiausiai ieškomą pasaulio teroristą Osamą bin Ladeną kai kas ėmė skaičiuoti, kiek jis pakenkė pasaulio ekonomikai. Pavyzdžiui, vien papildomos skrydžių saugumo priemonės, kurių imtasi po 2011 m. rugsėjo 11 d., kainavo milijardus, ir tai atsiliepė kelionių kainoms.
Vis dėlto teroristo žūtis rinkas judina nepalyginti mažiau nei finansų institucijų veiksmai.
Galima sakyti, kad O. bin Ladeno mirtis dolerį ir naftą veikia priešingai nei Federalinio rezervų banko (FED) vadovo Beno Bernanke pareiškimai. Mat dvi dienos prieš O. bin Ladenui iškeliaujant pas Alachą FED paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą. Dėl to nafta pasistiebė aukštyn, o doleris smuktelėjo. Po sėkmingos JAV specialiųjų pajėgų operacijos, kurios metu žuvo „Al-Qaeda“ lyderis, nafta ateities sandoriuose ėmė pigti, o doleris pabrango.
Triukšme dėl bin Ladeno priblėso kitos finansų pasaulio naujienos. Pirmoji džiugi Portugalijai ir nelabai džiugi tiems, kurie stovi eilėje po jos. Ši šalis tapo trečiąja po Graikijos ir Airijos, kuri bus gelbstima nuo bankroto jungtinėmis Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jėgomis. Portugalija gaus 115 milijardų dolerių paramą trejiems metams, užtat kitąmet turės sumažinti biudžeto deficitą iki 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2013 metais – iki 3 proc. BVP.
Dabartinė Lietuvos Vyriausybė nesikreipė į TVF su ištiesta ranka, ir, kaip tvirtina kai kurie ekonomistai, toks finansų krizės įveikimo kelias mums kainavo brangiau.
Diržų veržimas kol kas yra tikriausias valstybės finansų krizės įveikimo būdas. Jokia teroristų medžioklė – net svarbiausiojo teroristo – neatstos taupymo priemonių.
Tą pačią dieną, kada pasklido žinia apie O. bin Ladeno mirtį, Europos Komisija (EK) paskelbė tirsianti didžiausių pasaulio bankų veiklą vadinamųjų kredito rizikos apsikeitimo sandorių rinkoje (angl. credit default swap – CDS). Šis finansinis instrumentas laikomas veiksminga finansinių rizikų draudimo priemone. Priežiūros institucijos tikrins, ar nebūta bankų kartelinio susitarimo.
Bankų sąskaitose kasdien cirkuliuoja trilijoninės sumos, todėl bandymas pagauti už rankos kartelius sudarančius bankus – gal net svarbiau už teroristų gaudynes.
Įtariamųjų sąraše nurodomi vardai daro įspūdį. Štai keletas: „Barclays“, „Goldman Sachs“, „Deutsche Bank“, „Citigroup“, „Bank of America“, „Credit Suisse“, „JP Morgan Chase“, „Morgan Stanley“, UBS. Įtariama, kad šie ir kiti bankai buvo susitarę dėl komisinių, gaunamų už CDS operacijas. Jie galėjo prasižengti ir tuo, kad visą informaciją apie operacijas rinkoje teikdavo tik informacinei agentūrai, kurios akcininkai yra.
CDS pasaulio rinkos apyvarta sudaro apie 28 trln. dolerių per metus. Nuo 2001 metų karui Irake ir Afganistane JAV išleido arti 1,2 trln. dolerių.
Kad ir kaip skaičiuotume, sunku atsikratyti minties, kad terorizmas kol kas pasauliui padarė mažiau žalos nei menkai reguliuojama bankų veikla.
