Irano grasinimai užsukti pasaulio naftos čiaupą investuotojų nebegąsdina, o Rusijos ir Saudo Arabijos naftininkai skaičiuoja būsimus pelnus.
Panašu, kad Iranas, nepakęsdamas Europos Sąjungos (ES) bei JAV sankcijų ir grasindamas paralyžiuoti Ormūzo sąsiaurį, pats sau kasa duobę. Ekspertai sutaria, kad Iranui ilgesniam laikotarpiui paralyžiuoti sąsiaurį, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos, nei įmanoma, nei naudinga. Be to, vis dažniau kalbama, kad Iranui nepavyks realizuoti naftos likučio, kuris atsiras vasarą įsigalėjus ES embargui. Rinkos į pastarosios savaitės įvykius jau nereaguoja, bet stojus laivybai sąsiauryje – supanikuotų.
Priešistorė
Įtampa Persijos įlankoje pradėjo kilti praėjusių ir šių metų sandūroje. Iranas surengė dešimties dienų trukmės kariuomenės mokymus, kurių tikslas – Ormūzo sąsiaurio blokada. Per mokymus buvo išbandytos ir dvi iraniečių kurtos kovinės raketos. Maža to, Iranas kelis kartus griežtai grasino JAV nebesiųsti į Persijos įlanką karo laivų, antraip naftos tranzitas Ormūzo sąsiauryje sustos. Tačiau grasinimai teliko grasinimai – JAV lėktuvnešis „Abraham Lincoln“ be problemų įveikė sąsiaurį, į teritoriją karo laivus pasiuntė Prancūzija ir Didžioji Britanija.
Kodėl kilo šis konfliktas? JAV, siekdama nubausti Iraną už jo numanomas pastangas pasigaminti atominių ginklų, nutarė nebedirbti su finansinėmis institucijomis, kurios turi reikalų su Irano centriniu banku. Praėjusią savaitę jomis pasekė ir ES. Nuo praėjusio pirmadienio ES įmonės negali sudaryti naujų naftos sandorių su Iranu, o esamus privalo baigti iki liepos 1 dienos.
Tik blefas?
Iranas, penktas pagal dydį pasaulio naftos eksportuotojas, vasarą prarasiantis 18 proc. rinkos (tokią naftos dalį ši šalis eksportuoja į ES), vėl pradėjo garsiau kalbėti apie galimą Ormūzo sąsiaurio blokadą. Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad Iranas nėra pajėgus tokiam žingsniui.
„Ormūzo sąsiaurį uždarius labai susiaurėtų galimybė Iranui transportuoti naftą ne tik į ES, bet ir į kitas šalis, – aiškino jis. – Tai būtų savotiškas šantažas, kuris bene labiausiai smogtų pačiam Iranui. Tam tikri judesiai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV rodo, kad tokie veiksmai būtų netoleruojami. Manyčiau, tai labiau retorinė ir grasinama priemonė nei realus planas.“
Pasak pašnekovo, Iranas neturi pakankamų karinių pajėgų, kad galėtų stoti į atvirą konfliktą su Vakarų šalimis, o sąsiaurio blokavimas, pavyzdžiui, minomis, būtų trumpalaikis.
Blokados pasekmės
Jei Iranui pavyktų grasinimus įgyvendinti, pasaulio ekonomika skaudžiai nukentėtų. Rinkos, anksčiau jautriai reagavusios į pranešimus iš Ormūzo sąsiaurio, išgirdusios apie ES sankcijas nesikeitė. Kaip teigė „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorius Kęstutis Celiešius, konfliktas nėra naujas, todėl investuotojai galimų sankcijų riziką jau buvo seniau įskaičiavę. Praėjusią savaitę naftos kaina pasuko priešinga kryptimi, tačiau, anot K. Celiešiaus, tai susiję su naftos atsargų JAV padidėjimu.
Lentelė (ekonomika.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Liūdnesnę padėtį stebėtume, jei blokada įsigalėtų. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad tokiu atveju naftos kaina šoktelėtų 20–30 procentų. Radikalesni analitikai prognozuoja, kad barelio kaina šoktelėtų nuo dabartinių 100 iki 200–300 JAV dolerių. Toks scenarijus pasaulio ekonomikai, ypač Europai, kai jai prognozuojama recesija, būtų pražūtingas.
Galvosūkis Iranui
Įsigaliojus ES sankcijomis Iranas privalo rasti kur kasdien parduoti 600 tūkst. barelių naftos, iki šiol tiektos Europai. Pastaroji taip pat turi rasti, kaip kompensuoti trūkumą. Tiesa, trūkumas gana nedidelis: Europos Komisijos duomenimis, ES šalys pernai iš Irano importavo 4,39 proc. regionui reikalingos naftos.
Irano valdininkai tikina, kad trikdžiai nesukels problemų parduodant naftą, mat likutį turėtų supirkti Kinija ir Indija, kurias turėtų vilioti metų pabaigoje žadamos nuolaidos. Tyrimų bendrovės „Rhodium Group“ partneris Trevoras Houseris prognozuoja, kad jos gali siekti 10–15 procentų. Tačiau dabartinės sankcijos ir nežinomybė dėl ateities gali kišti koją. Japonijos ir Pietų Korėjos pareigūnai jau pranešė, kad mažins importą iš Irano ir dairysis į kitas Persijos sąsiaurio šalis. „Teoriškai Kinija ir Indija gali supirkti susidariusį likutį, tačiau manome, kad jos nenoriai sutiks mažinti importą iš kitų pagrindinių šalių, kaip Saudo Arabijos“, – teigiama „Barclays Capital“ pranešime. T. Houseris prognozuoja, kad Iranui pavyks rasti pirkėjų tik pusei susidariusio likučio. Šalies, gaunančios apie 80 proc. pajamų iš prekybos nafta, ekonomikai tai, be abejo, pasijustų.
Galimybė kitiems
Europa naftos importo skylę greičiausiai bandys užpildyti Rusijoje ir Saudo Arabijoje. Abi šalys tiekia panašios kokybės, kaip ir Iranas, naftą. „Dalį trūkumo gali kompensuoti Saudo Arabija. Tačiau Rusijos „Ural“ nafta, be abejonės, bus regiono naftos perdirbimo įmonių aiškus pasirinkimas“, – teigiama konsultacinės bendrovės JBC pranešime. Praėjusiais metais ES iš Rusijos importavo 31 proc. naftos, o iš Saudo Arabijos – 6,71 procento.
Analitikai sutinka, kad dėl to gali ūgtelėti šios rūšies naftos kainos. Šį šuolį pajustume ir Lietuvoje, mat didžiąją naftos dalį „Orlen Lietuva“ importuoja iš Rusijos. Todėl pastarąją savaitę stabiliai išsilaikiusi degalų kainos Lietuvos degalinėse kreivė gali pasukti aukštyn. Tiesa, kaip ir tarptautinėse rinkose, Lietuvoje kol kas naftos produktų kaina yra stabili. Praėjusias dvi savaites A95 markės benzino didmeninė kaina „Orlen Lietuva“ gamykloje laikėsi ties 4,36 lito už litrą.
FAKTAI: Ormūzo sąsiauris
Ormūzo sąsiaurio plotis siauriausioje vietoje – apie 54 kilometrai. Iš Persijos įlankos kasdien per jį plaukia vidutiniškai 14 tanklaivių su 17 mln. barelių naftos.
Šiemetinis konfliktas sąsiauryje – ne pirmas. 1988 metais vyko vienos dienos mūšis tarp JAV ir Irano. JAV pajėgoms pavyko nuskandinti iraniečių fregatą ir dar keletą karo laivų.
Tais pačiais metais JAV laivynas per klaidą numušė per sąsiaurį skrendantį keleivinį lėktuvą „Iran Air“.
2007–2008 metais vyko panašus konfliktas į šiandieninį, tada Iranas taip pat grasino užblokuoti laivybą sąsiauriu.
