Portalas tv3.lt siekia apžvelgti silpnąsias visų kandidatų į prezidentus puses, kad rinkėjai galėtų išsirinkti būdami informuoti ne tik apie gerąsias politikų savybes, bet ir įvertinę jų silpnybes. Straipsnių ciklą pavadinome „Kandidatų nuodėmėmis“, o ar šios nuodėmės yra trukdis eiti prezidento pareigas – spręs Lietuvos rinkėjai.
Negailestingas KT kirtis
Prieš kelias dienas Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
KT priėmus šį sprendimą, parlamentas būtų balsavęs dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo. O už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu. Suprasdamas galimas rizikas, R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato.
O tolimesnės politinės R. Žemaitaičio perspektyvos lieka neaiškios. Nors jis šiuo metu yra vienas iš kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose, „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, jog save išsikėlusį parlamentarą Remigijų Žemaitaitį palaikytų tik 4,6 proc. rinkėjų.
Be to, kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, Seimo nariui pačiam atsisakius mandato, išeitinė išmoka nebus išmokama.
Pakilimai ir nuopoliai
R. Žemaitaičio karjera prasidėjo visai ne nuo politikos – viešai prieinamais duomenimis, 1982 metais Šilutėje gimęs vyras Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo komercinės teisės magistrą, o VU Tarptautinio verslo mokykloje – ekonomisto išsilavinimą.
VRK duomenimis, po mokslų baigimo, R. Žemaitaitis ėjo įvairias su teise ir teisėsauga susijusias pareigas. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. sausio iki tų pačių metų liepos mėnesio, R. Žemaitaitis buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos teisininkas, 2002-2005 m. buvo įmonės UAB „Dervira“ juristu – rengė įmonės sutartis ir jai atstovavo teismuose bei kitose institucijose.
R. Žemaitaitis stabiliai kilo karjeros laiptais – nuo 2005 m. lapkričio iki 2007 m. rugpjūčio mėn. jis ėjo Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėjo pareigas.
Savo politinę karjerą R. Žemaitaitis pradėjo 2007 m. – tais metais jis tapo tuometinio Vilniaus miesto savivaldybės mero Juozo Imbraso patarėju. Vėliau J. Imbrasui tęsiant karjerą europarlamente, R. Žemaitaitis tapo J. Imbraso ir vėliau apkaltos procesu metu nušalinto Lietuvos prezidento Rolando Pakso patarėju, o 2009 m. pirmą kartą buvo išrinktas Seimo nariu.
Ko gero aukščiausias pareigas R. Žemaitaitis užėmė 2018-2019 m. laikotarpiu – tuo metu jis buvo Seimo vicepirmininku.
Tiesa, 2019 m. lapkritį jis buvo atleistas iš šių pareigų – slaptame balsavime dalyvavo daugiausiai tuometiniai valdantieji. Už R. Žemaitaičio pašalinimą balsavo ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pirmasis paslydimas – apie visuomenininką skleistos melagienos
2022 m. liepos mėnesį R. Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje pasidalino keliais įrašais, kurių informacija vėliau buvo teismo įvertinta kaip neatitinkanti realybės. Šiuose įrašuose R. Žemaitaitis šmeižė Andrių Tapiną, bei kitus visuomenininkus, renkančius paramą Ukrainai.
Visi šie įrašai yra pašalinti, vis dėlto, išliko kai kurių jų nuotraukos.
2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše R. Žemaitaitis teigė, jog „Bayraktar“ akcijos metu renkami pinigai buvo pralošti – taip R. Žemaitaitis referavo į A. Tapino azartinių lošimų pomėgį, be jokių įrodymų teigdamas, jog visuomenininkas lošė iš suaukotų pinigų.
„ANDRIAU, AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, Andriau, ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, – feisbuke rašė parlamentaras.
Vos po kelių dienų, liepos 16 d., R. Žemaitaitis pasidalino kitu įrašu, kuriame ir vėl skleidė realybės neatitinkančią informaciją.
„Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir Tapino ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! Andriaus galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai Andriukas pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, – rašė R. Žemaitaitis.
Netrukus į šiuos R. Žemaitaičio pareiškimus feisbuke sureagavo ir pats A. Tapinas – visuomenininkas Klaipėdos apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį, reikalaudamas R. Žemaitaičio paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, bei kompensuoti patirtą nematerialinę žalą.
Pats R. Žemaitaitis teisme aiškino, kad savo komentaruose apie galimai „nusuktus tūkstančius“ minėdamas „Andriuką“, neturėjo omenyje A. Tapino. Parlamentaro gynėjos pabrėžė, kad politikas, keldamas klausimus apie paramos Ukrainai akcijų skaidrumą, tiesiog siekė įgyvendinti bendrąjį gėrį, tai yra vykdyti paramos panaudojimo kontrolę.
Tokia argumentacija kelia abejonių, mat R. Žemaitaitis vieną iš įrašų patalpino kartu su portalo „Delfi“ straipsnio antraštės nuotrauka – straipsnyje pranešama, jog A. Tapinas įsigijo butą Nidoje.
Pralaimėjo teisme
Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl R. Žemaitaičio pareiškimų apie Andrių Tapiną, o gruodžio 13 dieną paskelbė nutartį – A. Tapino pateiktas civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Klaipėdos apylinkės teismas priteisė 2 000 eurų neturtinės žalos A. Tapinui, 1 000 eurų žiniasklaidos priemonei „Laisvės TV“.
Tuomet apeliacinius skundus pateikė abi konflikto šalys – ieškovas (A. Tapinas ir „Laisvės TV“) prašė pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo R. Žemaitaičio po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, o R. Žemaitaitis Klaipėdos apygardos teismo prašė panaikinti jam nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir atmesti A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškinį.
Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą – taigi, ieškovui A. B. Tapinui teismas priteisė 2 000 eurų neturtinės žalos, žiniasklaidos priemonei „Laisvės TV“ priteista dar 1000 eurų neturtinės žalos, be to, Klaipėdos apygardos teismas priteisė po 4 558,75 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Galiausiai, R. Žemaitaitis taip pat turėjo viešai paneigti paskleistą melagingą informaciją, ką parlamentaras taip pat padarė feisbuke.
Apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, kol kas nei viena šalis apygardos teismo nutarties neskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Antisemitizmo pliūpsnis, privedęs prie apkaltos
Kaip ir pralaimėto teismo prieš A. Tapiną atveju, antisemitizmo skandalas, galiausiai taip pat turėjęs rimtų pasekmių R. Žemaitaičiui, taip pat prasidėjo feisbuke. Nenuostabu, jog galiausiai prie apkaltos proceso privedę įrašai šiandien taip pat yra ištrinti.
2023 m. gegužės 8 d. R. Žemaitaitis pasidalino įrašu, papiktinusiu žydų bendruomenę.
Tądien Izraelio pajėgos buvo nugriovusios palestiniečių pradinę mokyklą okupuotame Vakarų krante – šis veiksmas susilaukė Europos sąjungos kritikos, mat būtent Europos sąjunga finansavo mokyklos statymą.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – tuo metu rašė Seimo narys. Kaip pastebėjo LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė, R. Žemaitaitis kalbėdamas apie Izraelį ir žydus, dažnai perkelia liaudiško antisemitizmo motyvus, komentuodamas Vidurio Rytų geopolitines aktualijas. Taip nutiko ir šiuo atveju, tačiau panašūs motyvai kartojosi ir vėliau.
Tuo metu R. Žemaitaičio išsakyti teiginiai papiktino Lietuvos žydų litvakų bendruomenės pirmininkę Faina Kukliansky – tuo metu ji sakė, jog R. Žemaitaitis turėtų atsiprašyti už pasakytus žodžius. Šio atsiprašymo žydai taip ir nesulaukė.
R. Žemaitaičio pasisakymu piktinosi ir Prezidentūra.
„Tokie neatsakingi pareiškimai kenkia Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje ir dvišaliams santykiams“, – tv3.lt prezidento G. Nausėdos poziciją perdavė patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas.
Sureagavo ir R. Žemaitaičio bendražygiai – po ažiotažą sukėlusios istorijos partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę.
Vėliau R. Žemaitaitis pasižymėjo ir kitais „provokatyviais“ pareiškimais – štai 2023 m. rugsėjį žmogaus teisių organizacijas papiktino jo išsakytos mintys, jog premjerei Seimo pirmininkei ir kitoms parlamento narėms „labai patinka būti žaginamoms“.
Tačiau, būtent dėl pasisakymų prieš žydus, Seime buvo sudaryta R. Žemaitaičio apkaltos komisija. Nors komisija apkaltą pradėjo dėl 2023 m. gegužę išsakytų minčių, parlamentaras ir toliau švaistėsi antisemitiniais pasisakymais.
„Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupų kaimą ir ten gyvenusius žmones. Tai dar kartą parodo, kad mūsų valdžios atstovams visiškai nusispjauti į Lietuvoje 1941-1944 m. Lietuvoje gyvenusių žydų žudymus mūsų lietuvių“, – 2023 m. birželį feisbuke rašė R. Žemaitaitis.
Minėtą komisiją sudarė daugiausiai valdančiųjų parlamentarai – tiesa, prie jų taip pat prisijungė opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Rima Baškienė, o didžioji dalis opozicijos apkaltos procese nedalyvavo.
Vėliau į procesą įsitraukė ir Generalinė prokuratūra – Generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2024 m. vasarį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.
Kiek vėliau, taip pat vasario mėnesį, Seimas balsavo dėl R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo – 77 parlamentarų balsų pakako, kad R. Žemaitaičiui buvo panaikinta teisinė neliečiamybė. Į šias naujienas parlamentaras sureagavo savotiškai – padėkojo už neliečiamybės panaikinimą balsavusiems Seimo nariams. Matyt R. Žemaitaitis tikėjosi, jog jam pavyks išnaudoti neigiamo dėmesio pliūpsnį, save pavaizduojant, kaip nesąžiningos sistemos auką.
Ir vėl pralaimėjo teisme
Nors pralaimėjimas teisme prieš visuomenininką A. Tapiną buvo skaudus smūgis, tai ne vienintelis tokio pobūdžio R. Žemaitaičio pralaimėjimas.
Vos prieš kelias dienas, R. Žemaitaitis pralaimėjo ir kitoje byloje prieš LRT žurnalistę Indrę Makaraitytę.
Ir šį kartą parlamentaras įkliuvo dėl feisbuke pasidalintų minčių – praėjusių metų birželio 16 d., jis paskelbė įrašą, kuriame parlamentaras žurnalistę vadino „propagandiste“, „kremliaus advokate“, rašė, kad ji skleidžia nacistines ir antisemitines kalbas, „komunistinę-konservatorinę propagandą“, kaltino žurnalo „Atgimimas“ atėmimu iš Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo.
Klaipėdos apylinkės teismas kovo 19-ąją nusprendė, kad šiuo įrašu R. Žemaitaitis žemino I. Makaraitytės garbę ir orumą. Anot teismo, tai skelbdamas politikas ne tik siekė paskleisti „aiškiai melagingą informaciją apie tariamas ieškovės pažiūras“, kurios yra visiškai priešingos, bet ir diskredituoti jos profesinę veiklą.
Teismas I. Makaraitytės ieškinį tenkino visiškai, įpareigodamas per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo minėtą įrašą pašalinti, taip pat sumokėti per 3,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
