Jauniausios, mažiausios ir nelygiausios iš septynių Kanarų grupės salų – Hiero – laikas dar nespėjo nugludinti, todėl ji atrodo lyg ką tik iškasinėtas stambaus žvyro karjeras, pasislėpęs po vešlia augalų skraiste. Kadangi saloje šilta ir daug lyja, derlinguose vulkano šlaituose vėjo glostomos linguoja palmės, noksta geltonos bananų kekės, iš lysvių galvas kelia ananasai, o slėniuose kvepia gaivūs lauramedžių miškai Hiero supančius juodos lavos paplūdimius vainikuoja balti dūžtančių bangų purslai.
Ką veikti Hiero saloje?
Įlipti į debesis remiančią Malpaso viršūnę. 1501 m. aukščio kalno šlaituose mėtosi lavos gabalai, iš jos išlietos ir įspaustos keisčiausios žemės formos. Hiero saloje, kurioje paskutinysis išsiveržimas įvyko prieš du šimtmečius, daugiausia vulkanų visame Kanarų salyne - jų viršūnių čia suskaičiuojama daugiau kaip pusė tūkstančio. Tad pakeliui į Malpasą nepamirškite apsižvalgyti aplink… Vulkano kupra užtveria debesims kelią, todėl ir ant Malpaso dažnai tvyro migla. Kaip ir Gomeroje, nuo medžių šakų čia draikosi ilgos vešlios kerpės ir kaupiasi drėgmė. Tačiau žemiau, kur neužsilaiko debesys, salos šonai kas dieną džiūsta negailestingai kepinami saulės.
Pasinerti į koralais pražydusias Atlanto gelmes. Hiero salą nardytojai vadina Kanarų gražuole dėl jos povandeninio pasaulio įvairovės. Svarbiausia Hiero nardytojų susibūrimo vieta - žvejų kaimelis Restinga. Jo uoste ant bangų supasi žvejybiniai laivai ir jachtos, pakrante driekiasi žuvų restoranai ir visus metus veikia vandens sporto bei nardymo centrai (Submarino, Arrecifal, Benthos ir kt.). Šalia Restingos yra 6 km ilgio Justo urvas – ilgiausia pasaulyje vulkano gysla, tačiau į ją turistai neįleidžiami, kad nepakenktų urve įsikūrusiems gyvūnams ir augalams.
Išsimaudyti sustingusios lavos baseinuose. Paplūdimių Hiero ne tiek daug kiek kaimyninėse Gran Kanarijos ir Tenerifės salose, tačiau laukinių maudyklių ir natūralių lavos baseinių rasi visur. Šiaurinėje salos dalyje galima maudytis prie Mokanalio, Kaletoje, bet geriausiai - Mėlynajame upelyje (Charco Azul). Mėlynojo upelio ilgai nepamiršite: tam, kad nusigautumėte iki maudynių vietos, turėsite juodu uolos šlaitu vingiuojančiais stačiais laiptais nulipti žemyn. Tada teks palįsti po neaukštą sustingusios lavos stogu, kol pagaliau atsidursite priešais skaidrų, žydrą baseinėlį juodais ornamentuotais kraštais, irgi susiformavusį iš sustingusios lavos. Pūkštelėję į jį, virš galvos vėl išvysite dangų, ant baseino sienų – kaimynystėje besilepinančią krabų šeimyną, o kiek žemiau už lavos krašto – putojančias bangas ir plačius Atlanto vandenis. Baseinėlyje įmanoma maudytis tik atoslūgio metu, nes per potvynį jį užlieja vanduo.
Aplankyti bimbačų gyvenvietes. Pirmieji Hiero gyventojai bimbačai buvo atklydėliai iš Šiaurės Afrikos Atlaso kalnų. Nors niekas tiksliai nežino, kaip jie atsidūrė Kanarų salose, mokslininkai tvirtina, kad bimbačai kilę iš Afrikos. Juos dažnai painioja su Tenerifėje gyvenusiais guančais, tačiau bimbačai nebuvo ta pati tauta. Hiero saloje šie žmonės gyveno akmens būstuose ir urvuose. Kad prasimaitintų, žvejojo lavos suformuotuose užutekiuose, augino gyvulius, javus ir bananus, medžiojo, o urvuose paliko keletą uolų piešinių (petroglifų), kuriuos galima apžiūrėti prie Kaletos. Guinea, Albarrada ir Montanetas – seniausi Hiero salos miesteliai, buvusios ankstyvosios bimbačų gyvenvietės. Guinea – didelis restauruotas bimbačų kaimas su juodos lavos namais, tvoromis, gatvelėmis, ūkiniais pastatais ir daržais.
Susipažinti su didžiuoju Kanarų driežu (lagarto gigante). Hiero saloje gyvena daugiau roplių nei kitose Kanarų salose, tarp kurių dažniausiai pasitaiko medvarlės ir mažųjų driežų rūšys. Anksčiau salose gyvenę didieji driežai užaugdavo iki pusantro metro, o dabar sutinkami tik perpus mažesni jų giminaičiai. Sparčiai nykstantys driežai akylai saugomi, specialiai veisiami ir auginami Guinea reabilitacijos centre, o po to paleidžiami į laisvę. Centre galima pamatyti kelis lavos terariumuose po stogais gyvenančius driežus.
Pasėdėti senelio Garoe medžio pavėsyje. Uolos plyšyje prie Tigulahe augantis Garoe medis bimbačams buvo stebuklingas. Medis šakomis sustabdydavo pro uolą slenkančius debesis, todėl nuo jo lapų lašėdavo iš debesų susikondensavęs vanduo. Bimbačai Garoe laikė šventu medžiu, gyvybės saugotoju ir vandens šaltiniu. Ūkanotomis dienomis ir dabar matyti, kaip po juo kaupiasi lietaus lašeliai. Prie Garoe medžio uolos šlaite įrengti vandens rezervuarai, kur bimbačai kaupdavo nuo medžio lašėjusį vandenį, juo pripildydavo indus ir nešdavo ten, kur vandens nebūdavo. Taip medis pagirdydavo visus salos gyventojus. Senąjį Garoe 1646 nulaužė audra, o jo vietoje naują pasodino tik po trijų šimtmečių. 1946 m. Jaunojo medžio šakas jau gaubia stroras kerpių ir samanų sluoksnis, šalia jo rezervuaruose telkšo vanduo.
Pernakvoti mažiausiame pasaulio viešbutyje. Jei ir ne pernakvoti, tai bent jau pasivaikščioti aplink juodą keistos formos pastatą, svajingai žvelgiantį į vandenyną visais penkiais savo langais nuo pailgo tarsi liežuvis pusiasalio, tokio pat miniatiūrinio kaip ir pats viešbutėlis. Į Gineso rekordų knygą įtrauktame viešbutyje yra tik trys kambariai. Žiūrint į šį vienišą namelį ant jūron išsikišusios uolos, nejučia imi spėlioti, kaip audrų bangos jo dar nenuplovė…
Pasvajoti sabinos kadagių draugijoje. Hiero saloje auga kadagiai sabina, turintys kvapnią ir tvirtą medieną. Stiprūs Atlanto vėjai per šimtmečius išsukiojo kadagių šakas, suteikė jiems vaiduokliškas formas. Retame kadagių miškelyje ypač gražu ryte, kai pirmieji saulės spinduliai švelniai užlieja šimtamečius raukšlėtus jų kamienus ir išryškina kiekvieną linkį. Saulėlydis juos apgaubia paslaptimi. Senolių medžių šakos seniai išsukinėtos, žievė – be gyvybės ženklų, tačiau jie vis dar kvėpuoja žaliuoju savo vainiku, o sausa traški mediena skleidžia gaivų aromatą. Hiero saloje prie Sabinosos miestelio trykšta mineraliniai vandenys, kuriuos vietiniai geria ir naudoja gydymui. Šalia Pozo de la Salud šaltinių įsikūręs sveikatingumo centras.
Pasivaikščioti Valverdėje. Dviaukščiuose Hiero sostinės nameliuose gyvena mažiau nei du tūkstančiai žmonių, jie nesinaudoja liftais ir nestovi transporto spūstyse šviečiant raudonam šviesoforo signalui. Gal ir neįprasta, tačiau Valverdėje nėra nei liftų, nei šviesoforų… Virš šlaitu žemyn besileidžiančio miestelio stogų sklando tik debesys ir niekieno netrikdoma ramybė. Tiesa, kartais porai akimirkų ją sudrumsčia besileidžiantys ir kylantys miniatiūriniai “Binter Canarias” lėktuvėliai. Kadaise sostinės vietoje buvo bimbačų gyvenvietė Amoco, bet užkariautojai kolonistai vietoje jos pasistatė savo miestą. Keliose siaurose jo gatvelėse rikiuojasi restoranai, barai, užkandinės, parduotuvės ir bankai, yra net parodų centras ir kino teatras bei dvi mokyklos. Tačiau gražiausia visame mieste – XVIII a. pastatyta kolonijinė Concepcion bažnyčia, o jai dailumu šiek tiek nusileidžia priešais besipuikuojanti rotušė.
Įsiklausyti… Nusileidus saulei iš vandenyno kartais girdėti keisti klyksmai, kuriuos lengva supainioti su šaižiais ir aikštingais vaikų šūkavimais. Tokius garsus skleidžia uolose gyvenantys kai kurie paukščiai, ir tik tuomet, kai peri jauniklius. Gal ir neatkreipčiau dėmesio į šiuos garsus, tačiau aplinkui tvyro tokia viską užgožianti tyla, kad nė vienas šakos trakštelėjimas, akmenuko kaukštelėjimas ar duslus bangų aidas apačioje nelieka neišgirstas. Girdėti net ausis kutenantis vėjelis…
Kaip atvykti į mažąsias Kanarų salas?
Vietiniai gyventojai ir turistai dažniausiai tarp salų keliauja Fred.Olsen.Express greitaisiais keltais ir Binter Canarias oro bendrovės lėktuvais. Į Gomerą keltai kursuoja iš Tenerifės (Puerto de los Christianos), kelionė trunka 40 min. Lėktuvu į Gomerą galima atvykti iš Tenerifės šiaurinio oro uosto (Tenerife Norte), skrydis trunka 30 min., arba iš Gran Kanarijos (tiesiogiai arba su persėdimu Tenerifėje, priklausomai nuo savaitės dienos). Ir keltų, ir lėktuvų bilietai su mokesčiais kainuoja maždaug po 50 eurų. Į Hiero keltai ir lėktuvai irgi kursuoja iš Tenerifės.
Kur apsistoti?
Dauguma turistų nuomojasi “Casas Rurales” (kaimo turizmo namus) – butus arba apartamentus visai savaitei. Juos galima susirasti ir rezervuotis internetu ne tik mažosiose, bet ir visose kitose Kanarų salose bei apskritai visoje Ispanijoje. Keliaujant keliems asmenims drauge tai ir pigiausia viešbučio alternatyva. Kainos paprastai nurodomos visai savaitei, mažiausiai – trims dienoms, nes trumpesniam laikotarpiui mažai kas tokius namus išnuomoja. Galima gyventi ir viešbučiuose bei svečių namuose – salose jų netrūksta. Įvairių tipų apgyvendinimo paslaugas galima užsisakyti internetu www.ecoturismocanarias.com arba www.clubrural.com. Šiuose tinklapiuose rasite ir daugiau informacijos apie salas. Kaimo turizmo namai vidutiniškai kainuoja 20 eurų vienam asmeniui parai. Nedidelį automobilį parai bet kurioje saloje išsinuomosite už 30-35 eurus. Daugiau informacijos apie Ispaniją rasite oficialiame Ispanijos turizmo biuro puslapyje adresu www.spain.info.
Tekstas ir foto: Kristina Stalnionytė
