Ar pajėgi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tarnauti valstybei, jei jos vadovai tarnauja savo šeimos ir partijos interesams, klausia „Lietuvos žinios“.
„Valstybinės įmonės „Kopos“ ūkio dalies vedėjas“ - taip savo darbo vietą 1993-1994 metais oficialioje anketoje įvardijo Saulius Trečekauskas, dabar dirbantis VMI viršininko pavaduotoju. Tik niekas nežino, kur tos „Kopos“ buvo ir ką jos darė. Registrų centre apie šią įmonę nėra beveik jokios informacijos, išskyrus tai, kad įmonė veiklos niekada nevykdė. Apie šią valstybinę įmonę nieko negali pasakyti ir Klaipėdos savivaldybė, nors tai ji, Klaipėdos miesto valdyba, 1992 metų gruodžio 29 d. potvarkiu valstybinę butų eksploatavimo įmonę Nr. 1 reorganizavo į valstybinę įmonę „Kopos“. Naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas pastatas Melnragėje, Kopų gatvėje 69 a, prie pat jūros.
O kas vyko toliau? „Klaipėdos miesto savivaldybė informacijos apie UAB „Kopos“ pateikti negali, - rašoma oficialiame savivaldybės atsakyme LŽ. - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyve 1993-03-08 priėmimo-perdavimo akto, 1993-12-27 akcijų pasirašymo sutarties, UAB „Kopos“ registracijos pažymėjimo ir 1996-10-19 pirkimo-pardavimo sutarties nėra.“ Buvo valstybės turtas - ir nebėra. Ir net dokumentų nelikę. Argi ne keista? Valstybė neteko ne tik pastato prestižinėje pajūrio vietoje, bet ir 33 arų žemės sklypo, kurį 1994 metų birželio 27 dieną Klaipėdos apskritis 100 metų išnuomojo UAB „Klaipėdos kopos“. Kaip patikėjimo teise valdoma valstybės įmonė „Kopos“ virto UAB „Kopos“? Ir kas pasirūpino, kad dingtų dokumentai?
Vis dėlto LŽ vieną su UAB „Kopos“ susijusį dokumentą pavyko rasti - ne savivaldybėje, o apskrityje. Jis liudija, kad nesuprantamais keliais valstybinės įmonės „Kopos“ ūkio dalies vedėjas S.Trečekauskas su savo tėvais Vytautu Pranu ir Aldona Terese Trečekauskais bei žmona Aurelija ir jos tėvu Pranu Vimeriu tapo privačios namų valdos Kopų g. 69 a savininkais. O kaip valstybinė įmonė, jos ūkį tvarkant dabartiniam Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojui S.Trečekauskui, tapo privačia valda?
Už 6,6 aro Melnragėje - 492 litai
1997 metų rugsėjo 19 dieną tuometinis Klaipėdos apskrities viršininkas L.Kavaliauskas prieš terminą nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Klaipėdos kopos“ ir leido sklypą pirkti Trečekauskų giminei. Tiesa, tuo metu A.Trečekauskienė dar buvo A.Federavičienė, su S.Trečekausku ji susituokė po metų. Kiekvienas Kopų g. 69 a savininkas už savo žemės dalį (6,6 aro) sumokėjo nuo 424 iki 492 litų. Skandalingai pigu net ir 1997 metais.
Tai tas pats sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, pernai siekė 816 tūkstančių litų. Tiesa, per dešimtmetį sklypas padidėjo beveik 6 arais.
Klaipėdos apskrities viršininkė V.Lukošienė, 2003 metais apsižiūrėjusi, kad greta Trečekauskų valdų Melnragėje yra laisvos valstybinės žemės, pardavė ją Trečekauskams ir P.Vimeriui. Kiekvienas už savo dalį turėjo sumokėti po 9 tūkst. litų, tačiau ne iš karto, o per dešimt metų. Kad ir neturėdami lėšų valstybei iškart sumokėti už papildomus 6 arus, Trečekauskai rado finansinių galimybių pradėti dangoraižio projektavimą šiame sklype. Čia ketinama statyti 132 metrų aukščio sanatorinio tipo viešbutį.
Nors 1997 metais parduodama žemę Trečekauskams apskritis apribojo pastatų aukštį iki 15 metrų, 2007 metų gegužės 29 dieną apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius sutiko, kad būtų rengiamas detalusis planas daugiaaukščio viešbučio statybai.
Priekaištų neturi
Prieš metus LŽ klausė VMI viršininko Modesto Kaseliausko, ar toleruotina, kad S.Trečekauskas, dirbdamas VMI, aktyviai užsiima asmeninio privataus verslo plėtojimu bei asmeninio nekilnojamojo turto sandoriais? „S.Trečekauskas į darbą priimtas konkurso būdu, - atsakė raštu M.Kaseliauskas. - Jis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, jo biografija yra vieša ir prieinama kiekvienam. Jokios veiklos S.Trečekauskas nėra registravęs. Asmeniniai S.Trečekausko nekilnojamojo turto sandoriai yra deklaruoti.“
Veikiausiai M.Kaseliauskas nežino, kad S.Trečekauskas, rūpindamasis žmonos skundais dėl negautų leidimų statyboms, netgi pasiima nemokamų atostogų, kad galėtų atstovauti žmonai teisme. Ir kad jam pasirodžius Klaipėdos teismo salėje teisėjai stebuklingai priėmė tokį sprendimą, kokio ir siekė A.Trečekauskienė?
Mįslinga biografija
Nors M.Kaseliauskas teigia, kad S.Trečekauskas turi reikiamą kvalifikaciją, LŽ tebelieka mįslė, iš kur pavaduotojas tą kvalifikaciją įgijo?
1966 metais gimęs Klaipėdoje, S.Trečekauskas po tarnybos sovietų armijoje nuo 1986 iki 1991 metų dirbo VRM vidaus tarnyboje, priešgaisrinėje apsaugoje. Iš VRM 1991 metais staigus šuolis į bufetininkus Lietuvos jūrų laivininkystėje, kurios laivai apsilankydavo tolimiausiuose pasaulio uostuose. Tačiau laivininkystėje, į kurią tuo metu veržėsi kiekvienas pasaulio pamatyti ir gerai uždirbti svajojęs klaipėdietis, S.Trečekauskas dirbo tik kelis mėnesius. Įsidarbinęs barmenu UAB „Savijauta“, S.Trečekauskas ten dirbo dvejus metus. O 1993-1994 metais, kaip tik tada, kai valstybinė įmonė „Kopos“ paslaptingai virto UAB „Klaipėdos kopos“, tapo valstybinės įmonės „Kopos“ ūkio dalies vedėju. 1994-1996 metais S.Trečekauskas rado darbą pas EBSW koncerno prezidentą Gintarą Petriką. Seimo komisijos EBSW veiklai tirti narys Kęstutis Starkevičius teigia, kad dabartinis VMI viršininko pavaduotojas S.Trečekauskas buvo asmeninis G.Petriko vairuotojas ir patikėtinis. „EBSW medžiagoje yra informacijos, kad S.Trečekauskas G.Petriko nurodymu išvežiodavo atlygius įvairiems asmenims, pasitarnavusiems EBSW tikslams, - sakė K.Starkevičius. - Šitie nelegalūs atlyginimai buvo išmokami kas mėnesį, jie siekdavo kelis tūkstančius dolerių.“
Vežiodamas dolerius S.Trečekauskas galėjo įgyti neįkainojamos informacijos apie korumpuotus politikus ir aukščiausius valstybės vadovus, priklausomus nuo EBSW. Ar tokia informacija negali tapti šantažo ginklu, prieš kurį dreba visi politikai, buvę valdžioje EBSW klestėjimo laikais?
Ar ne todėl, žlugus EBSW, S.Trečekauskas jau niekada nebedirbo paprastu darbininku, vairuotoju ar barmenu. Iš karto po koncerno kracho jis tapo mįslingos, veiklos niekada nevykdžiusios UAB „Talpa“ direktoriumi, po to EBSW privatizuoto „Palangos lino“ direktoriaus pavaduotoju, vėliau UAB „Baltijos degalai“ konsultantu ir UAB „Senoji Baltija“ konsultantu.
2001 metais, būdamas 35 metų ir turėdamas Klaipėdos universitete įgytą edukologijos bakalauro išsilavinimą, S.Trečekauskas pradėjo dirbti valstybės tarnyboje. Nors tuo metu jis dar tik neakivaizdžiai studijavo teisę, tapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) - strateginės Lietuvos įmonės - teisės skyriaus vadovu. Tuometinis Jūrų uosto direktorius Kęstutis Bartkevičius, paskirtas į šį postą premjero Rolando Pakso, nepatvirtino LŽ informacijos, kad S.Trečekauską jam rekomendavo prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška. K.Bartkevičius neprisiminė, kas rekomendavo, bet teigiamai atsiliepė apie S.Trečekauską. Uosto direkcijoje S.Trečekausko pavaldinys 2002-2003 metais buvo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį turintis Andrejus Cukanovas. S.Trečekauskui 2006 metų vasarą tapus VMI viršininko pavaduotoju, pakeitė darbą ir A.Cukanovas: jis pradėjo dirbti Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotoju.
Prieš ateidamas į Mokesčių inspekciją V.Trečekauskas dar padirbėjo susisiekimo ir finansų ministrų patarėju. Tuometinis finansų ministras Zigmantas Balčytis kažkodėl nebuvo reiklus savo buvusiam patarėjui, tapusiam vienu iš ministerijai pavaldžios VMI vadovų. S.Trečekauskas faktiškai buvo pats sau šeimininkas, ir tai įrodo LŽ gauti ministro ir VMI įsakymai.
Į komandiruotę - su kompanija
2007 metų kovo 5-10 dienomis Z.Balčytis komandiravo VMI viršininką M.Kaseliauską į Švediją ir Estiją dalyvauti mokesčių administravimui skirtuose renginiuose. M.Kaseliauskas papildomai dar paprašė kovo 2 dieną jam duoti nemokamų atostogų ir tokiu būdu beveik dviem savaitėms, skaičiuojant išeigines ir valstybės šventę Kovo 11-ąją, atitrūko nuo tiesioginio darbo. Ministro įsakymu nuo kovo 2 iki 7 dienos viršininką turėjo pavaduoti S.Trečekauskas, o nuo kovo 8 iki 10 dienos - Dainius Daugirda.
Nors Z.Balčytis į komandiruotę išsiuntė tik M.Kaseliauską, S.Trečekauskas savo įsakymu kovo 2 dieną į Švediją ir Estiją komandiravo ir VMI viršininko pavaduotoją Gediminą Vyšniauskį, nurodydamas jam ir M.Kaseliauskui išmokėti po 3114 litų avansą komandiruotės išlaidoms apmokėti. O po trijų dienų S.Trečekauskas sugalvojo ir pats prisidėti prie M.Kaseliausko ir G.Vyšniauskio. 2007 metų kovo 5 dieną, pavaduodamas VMI viršininką, jis pasirašė įsakymą, kad kovo 7-10 dienomis išvyksta į Estijos salą Saremą bei kartu komandiruoja inspekcijos vairuotoją Petrą Morkūną. Nurodęs sau ir P.Morkūnui išmokėti dienpinigius, S.Trečekauskas nepagailėjo ir kelių tūkst. litų iš valstybės biudžeto automobilio nuomai. Juo, matyt, ir buvo pargabenti atgal į Lietuvą nuo mokesčių patirties Švedijoje ir Estijoje apsunkę komandiruotės dalyviai. Pasidarę sau neeilines atostogas, jie dar gavo ir kelis tūkstančius litų komandiruotpinigių.
Kas iki kovo 8 dienos, kai viršininko pareigas pradėjo eiti D.Daugirda, vadovavo visos šalies mokesčių inspekcijai? Ar VMI buvo likusi be vadovų, kol viršininkas ir du pavaduotojai keliavo po Estiją?
Suerzino tyrimas?
Tad S.Trečekauskas VMI elgiasi lyg savo privačiose bendrovėse. Tačiau ne visi su tokia tvarka VMI norėjo susitaikyti. Vienas tokių - principingas Telšių AVMI viršininkas Antanas Naujokas, 2007 metais atleistas iš darbo dėl menkniekių. A.Naujokas tebėra įsitikinęs, kad su juo buvo susidorota, nes Telšių AVMI pradėjo tikrinti statybos įmones, didelėmis sumomis remiančias socialdemokratus. Ne paslaptis, kad dabartinė VMI vadovybė ir kai kurių skyrių viršininkai yra socialdemokratai arba jų pastangomis deleguoti į šias pareigas.
2006 metais gavęs signalų dėl vokeliuose mokamų atlyginimų UAB „Samanėlė“, kuri yra UAB „Vėtrūnos“, gausiai remiančios socialdemokratus, partnerė, A.Naujokas nurodė atlikti patikrinimą. „O rugsėjo pradžioje sužinojau, kad S.Trečekauskas, dalyvavęs Klaipėdos AVMI viršininko Audriaus Morkūno prabangioje gimtadienio puotoje Palangos „Auskoje“, prasitarė vienam verslininkui, kad A.Naujokas nebeilgai vadovaus inspekcijai. Beje, tai būdinga S.Trečekauskui - kartais jis prasitardavo žinąs net tokių dalykų, kurių negalėtų žinoti - sudarančių operatyvinę paslaptį. Šį kartą taip ir įvyko, kaip sakė S.Trečekauskas - po kelių dienų prasidėjo patikrinimas, o dar po kelių mėnesių buvau atleistas iš darbo“, - pasakojo A.Naujokas.
Sužinojęs, kad už jo atleidimą iš darbo buvo siūloma net 250 tūkst. litų (o tai nestebino, kadangi bauda „Samanėlei“ būtų siekusi per milijoną litų), A.Naujokas ieškojo galimybės susitikti su valstybės saugumo darbuotojais, kad papasakotų jiems apie tai. „Žmogaus pašalinimą iš pareigų už mokestį aš vertinu kaip kišimąsi į valstybės valdymo reikalus, - paaiškino A.Naujokas, nusivylęs VSD po susitikimo su departamento darbuotojais. - Tačiau pokalbio metu, o jis truko apie tris valandas, supratau, kad saugumiečiams visai neįdomu, kad už mokesčių inspekcijos vadovo atleidimą galėjo būti sumokėti nemenki pinigai. Man pasirodė, kad esu bauginamas, gal net šantažuojamas, nes kaip tik ketinau kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo.“
Lagamine - „Samanėlės“ medžiaga
Prisimindamas su atleidimu susijusius įvykius, A.Naujokas pastebėjo keistų dalykų.
„2007 metų pradžioje susirgau, UAB „Samanėlė“ jau buvo pradėta tikrinti. Vadovauti inspekcijai buvo atsiųstas Paulius Šilingas, VMI akcizų administravimo skyriaus viršininkas. Grįžęs į darbą sužinojau, kad P.Šilingas kas penktadienį į Vilnių veždavo „Samanėlės“ patikrinimo ir dar kai kurias medžiagas. Matyt, vežė derinti su vadovais. O ką ten derinti - apskrities mokesčių inspekcija yra savarankiška. Jeigu reikia - paklausi, prašai pagalbos, bet nelakstai su lagaminu kiekvieną savaitę į centrą pas viršininką ar jo pavaduotoją, nes tikrinama įtakinga įmonė. Paaiškėjo ir dar vienas keistas dalykas - P.Šilingas kreipėsi į mobiliojo ryšio bendroves, kad būtų atsiųstos tarnybinių telefonų, taip pat ir mano, pokalbių išklotinės. Kai paklausiau, kam to reikėjo ir kur dabar išklotinės, jis vengė tiesaus atsakymo. Supratau, kad ir jas nuvežė į Vilnių“, - stebėjosi P.Šilingo paslaugumu A.Naujokas.
Pagal tarnybinę instrukciją susirgus viršininkui jį pavaduoja pavaduotojas. Tačiau VMI vadovai, matyt, buvo taip susirūpinę, kad tyrimas dėl „Samanėlės“, kurios buhalterė - generalinio prokuroro Algimanto Valantino sesuo, nenueitų per toli, kad atsiuntė saviškį iš Vilniaus. Iki šiol neskelbta jokių „Samanėlės“ patikrinimo rezultatų, nors per pusantrų metų tyrimą buvo galima užbaigti. Matyt, ne tai rūpi Telšių VMI, kuriai dabar vadovauja Algimantas Laucevičius. Jo žmona Nijolė Laucevičienė yra UAB „Vėtrūnos“, kuri dalijasi užsakymais su UAB „Samanėlė“, finansininkė.
Saviškių grupė
Atrodo, Lietuvoje vis mažiau valstybinių įstaigų, kuriose dirbtų ne savos aplinkos žmonės, o profesionalai.
„VMI kuriama vertikalė, suasmenintas vadovavimas, - LŽ kalbėjo vienas Mokesčių inspekcijos darbuotojas. - Vadovų tarnybinė padėtis jiems leidžia proteguoti asmeninius interesus, įdarbinti savo grupės žmones, kurie puikiai supranta, kad pareigas išsaugos tol, kol dirbs jų globėjas. Tokioje įstaigoje rūpinamasi nebe valstybės, o savo rato žmonių interesais. Tai galiausiai gali paversti Mokesčių inspekciją niekam nereikalinga įstaiga, nesugebančia vykdyti valstybės jai deleguotų funkcijų.“
Rūta SKATIKAITĖ
