Siūlau galvosūkį: iš kur dar gali atsistatydinti Rolandas Paksas? Daugiausiai variantų sugalvojęs žmogus galėtų tapti artimiausiu šio įvairiausių kilpų ir viražų meistro patarėju.
Pats Paksas savo pasitraukimą aiškina tuo, kad neturi jokios ateities frakcijoje. Tačiau niekur "neišėję" liberalai nesupranta tokių motyvų.
Liberalų frakcijos išplatintame pareiškime teigiama: "Esame nustebinti kolegų sprendimu. Apie tokius ketinimus bei nepasitenkinimą frakcijos darbu jie nepareiškė frakcijos posėdžiuose ar partijos struktūrose. Minėtame pareiškime irgi nenurodomi konkretūs pasitraukimo motyvai.
Spaudos konferencijoje išsakyti teiginiai dėl atskilimo motyvų skamba neargumentuotai ir verčia tik spėlioti apie tikrąsias priežastis. Esminių programinių nesutarimų su frakciją paliekančiais nariais nebuvo".
Kokios "tikrosios" priežastys?
Taigi jei "programinių" nesutarimų nebuvo, tai kokios tikrosios priežastys? Apie jas iš karto užsiminė Eugenijus Gentvilas - tai prezidento rinkimai. "Manau, kad R. Paksą išgąsdino artėjanti partinė apklausa. Jis bijo, kad netaps partijos kandidatu į prezidentus ir dėl to ieško būdų, kaip pasitraukti", - teigė E. Gentvilas.
Prie tokios versijos linksta ir profesorius Vytautas Landsbergis. "Omni Laikui" jis rašė:
"Manau, tai nuoseklu. R. Paksas kurs savo partiją, kad jį išrinktų pirmininku, o Pakso partija iškels jį kandidatu į prezidentus. Dar vienas kairiąją kariauną džiuginąs žingsnis".
Rolandas Paksas turėtų būti itin optimistiškas, jei jis tikisi tapti prezidentu. Jo reitingai ir autoritetas nuo atmintinų 1999 metų subliūško. Tačiau, šiaip ar taip, tam tikros visuomenės dalies paramą jis visuomet išlaikys. Prezidento rinkimuose jis nelaimės nieko, o atims balsų iš kitų dešiniųjų kandidatų.
Kartais kairiuosius kaltina, kad jie neturi keleto ryškių lyderių: yra vienas Brazauskas, na, gal dar Paulauskas, kai jam lyderiu leidžia būti Brazauskas. O dešiniajame sparne kur pažvelgsi, visur lyderį atrasi. Tačiau daugeliui lyderių susitarti sunku. Akivaizdu, kad ir rinkėjų simpatijos taip išsibarsto.
Rolando Pakso problema
Pasitraukimai ir atsistatydinimai tapo Rolando Pakso chroniška liga. Pirmą kartą tai buvo akcija, kuri jį į reitingų padanges iškėlė aukščiau nei koks nors lėktuvas. Anuomet jis atsistatydino teigdamas, kad negali pasirašyti sutarties su "Williams", kadangi ji neatitinka Lietuvos žmonių interesų. Savo garsiojoje kalboje jis sakė: "Neparėmiau sutarties pasirašymo, nes manau, kad nė viena Lietuvos derybininkų grupė nesugebėjo užtikrinti tokių šio investicijų projekto sąlygų, kurioms esant, mes, Lietuvos piliečiai, galėtumėme būti ramūs".
Taigi, kaip XIX amžiaus romantinis herojus, jis negali pakeisti padėties, tačiau su ja nesitaiksto ir save simboliškai "paaukoja", t.y. atsistatydina. Tai suveikia. Tam tikrose situacijose žmonėms patinka romantiški herojai. Pagal 1999 metų spalio 19-26 d. bendrosios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai/GALLUP" atliktą apklausą, Rolandu Paksu pasitikėjo 41,1 proc. Jo reitingas pakilo net 22,5 punkto. O Valdo Adamkaus, kuris iki tol vienvaldžiai pirmavo, reitingas nukrito net 15,6 punktų ir tesudarė 33,3 proc.
Atrodo, ši sėkmės formulė jam įstrigo ilgam. Ją ir kartoja įvairiose situacijose, tačiau jau nebe taip sėkmingai. Tiksliau, visiškai nesėkmingai.
Prisiminkime, jis atsistatydindamas jis visuomet pabrėždavo, kad "negali dirbti", kad jam "trukdo", kad jis neturi "galimybių realizuoti savo sumanymus" ir t.t. Taigi jis kartoja herojaus archetipą, tačiau kai nėra jokių grėsmių, nereikia ir herojų. Tai jau nebeveikia žmonių, nedaro jokio įspūdžio. Nebent priešingą. Taip Rolandas Paksas tik mažina savo reitingus ir slysta į politinio peizažo paraštę.
