Artėjant šventėms, kai padidėja vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičius, Balsas.lt susirūpino savo skaitytojų saugumu ir apsilankė Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, kuriame Nusikaltimų tyrimų valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis papasakojo apie pastarųjų metų vagysčių tendencijas ir tai, kaip vagys patenka į mūsų namus.Be to, negailėjo rekomendacijų ir patarimų, kaip apsaugoti savo tvirtovę nuo piktadarių nusikaltėlių.
Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų mažėja
Visų pirma, pareigūnas pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais nusikaltimų iš gyvenamųjų patalpų skaičius Vilniuje žymiai sumažėjo, 2009 – 10%, 2010 – 15 %, o šių metų pirmajame ketvirtyje – 20%.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais Lietuvoje buvo užregistruotos 6076 vagystės, padarytos įsibraunant į gyvenamąją patalpą, 2009 – 5799 vagystės, o 2010 – 4905, taigi, skaičiai rodo, kad teigiamos vagysčių mažėjimo tendencijos matomos tiek Vilniaus apskrityje, tiek Lietuvoje.
S. Šemio teigimu, viena pagrindinių tokių rodiklių priežasčių yra efektyvus policijos pareigūnų darbas, kurie neseniai sulaikė gerai organizuotą nusikalstamą grupę, užsiėmusią vagystėmis iš gyvenamųjų patalpų. O praėjusiais metais Vilniaus rajono policija sulaikė asmenį, kuriam buvo inkriminuota 70 vagysčių.
„Vagysčių mažėja ir dėl to, kad vis daugiau profesionalių vagių, įvaldžiusių kvalifikuotus spynų nulaužimo būdus, važiuoja nusikaltimų daryti į užsienį. Be to, Lietuvos piliečiai ėmė labiau vertinti ir saugoti savo turtą“, – pasakojo pareigūnas.
Kaip vagys patenka į mūsų namus?
Dažniausiai pasitaikantys patekimo į daugiabučių namų butus būdai yra durų spynos atrakto išlaužimas (vagys renkasi medines duris su blogai pritvirtinta arba lengvai iš išorės nuimama spynos apsauga) ir įsibrovimas per plastikinius langus (pasirenkami pirmų ir antrų aukštų gyventojų langai).
Pasak S. Šemio, įsibrovimas per plastikinius langus labai paplito, nes nusikaltėliams nereikia didelių pastangų, papildomų priemonių ar didesnės kvalifikacijos šiam būdui, be to, jis gana greitas ir netriukšmingas.
Pasitaiko vagysčių, kai nėra aiškių įsilaužimo būdų – tuomet nusikaltėliai pasinaudoja taip vadinamais visrakčiais arba padaro raktų dublikatą. Pašnekovas patarė žmonėms nesudaryti tokios situacijos, kad reikėtų darytis raktų dublikatą, todėl kad atsirandant vis daugiau raktų dirbtuvių, darosi vis sudėtingiau jas kontroliuoti. „Niekada nežinai ir negali būti tikras, kad raktas nepateko nusikaltėliui į rankas“, – perspėjo S. Šemis.
Visraktis – stebuklingas „raktelis“ nuo visų spynų?
Visrakčiai, skirti atrakinti skirtingus užraktus, veikia tokiu pačiu principu, kaip ir raktas. Pastaruoju metu visrakčiai vis rečiau naudojami įsilaužimams į gyvenamąsias patalpas, nes atsirado daug greitesnių ir paprastesnių būdų.
„Kai atlikdavom kratas pas nusikaltėlius, naudojusius visrakčius, jų namuose rasdavome įvairiausių modifikacijų spynų, kurias jie išardę nagrinėdavo ir treniruodavosi, kaip įveikti. Tačiau šis būdas reikalauja daug pastangų ir laiko, o rinkoje vis pasirodo naujų spynų, todėl jis nebėra toks išplitęs“, – tikino pareigūnas.
Kaip žinia, internete galima rasti visko, netgi skelbimų apie parduodamus visrakčius. Balsas.lt pasidomėjo, kodėl toks dalykas yra plačiai prieinamas visiems? S. Šemis nuramino, kad nusipirkęs tokį visraktį, bet kas negalės įveikti spynos.
„Kiekviena spyna turi savo specifiką, skirtingą modifikaciją ir skirtingai veikia, reikia visa tai išmanyti. Paprastam žmogui, nusipirkusiam visraktį, jis būtų paprasčiausiai bevertis. Manau, čia vienas iš būdų pasipelnyti pardavėjui. Juo labiau tikri vagys tikrai nepirks visrakčio internetu“.
„Bampingas“ duris įveikia per kelias minutes
Tarp įsibrovimų būdų periodiškai pasigirsta kalbų ir apie dar vieną cilindrinių spynų įveikimo techniką, vadinamą „bampingu“ (bumping – angl. smūgiavimas). Šiuo Vakaruose atsiradusiu būdu vagis gali atrakinti bet kokias namų duris vos per kelias minutes, tačiau, laimei, Lietuvoje kol kas nėra užfiksuotas nė vienas „bampingo“ atvejis, nors kaimyninėje Rusijoje tokių apiplėšimų jau būta.
„Bampingui“ tereikia pasigaminti rūšinį raktą, kurio visi dantukai išpjaustyti iki maksimalaus gylio. Jis įkišamas į spyną ir keliais tiksliais plaktuko smūgiais prisitaiko prie jos kauburėlių.
„Kalbos apie „bampingą“ labiau panašios į spynų gamintojų reklaminę kampaniją, nes buvo ne viena medžiaga patalpinta internete apie tai, kiekvienas gali susipažinti su šiuo būdu. Tačiau, mano manymu, tai Lietuvai tikrai negresia“, – tikino S. Šemis.
Namų apsauga
Kalbėdamas apie gerą namų apsaugą, pašnekovas pabrėžė, kad svarbu kiekvienam individualiai apgalvoti, kokios apsisaugojimo priemonės ir būdai tinkamiausi pagal gyvenamąją vietą.
„Nors ir sakoma, kad neįveikiamų spynų nėra, yra tik lengviau ar sunkiau įveikiamos, vis tiek vertėtų įsirengti kokybiškas spynas. Durys turėtų būti geros, kad bet kuriuo „laužtuvėliu“ negalima būtų jų išlaužti. Tačiau labiausiai turėtų saugotis pirmų ir antrų aukštų gyventojai, jei jų namuose įrengti plastikiniai langai. Nors papildomos apsaugos plastikiniams langams kainuoja nemažai, tam nereikėtų gailėti investicijų“.
Aukos ar objekto pasirinkimas
Pašnekovas papasakojo, kad gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės pasiskirsto vaidmenis – vieni parenka objektą, kiti – daro apiplėšimą, treti – realizuoja pavogtus daiktus.
„Vagysčių padaugėja prieš ilguosius savaitgalius ir vasarą. Aukos pasirinkimas būna labai įvairus. Kartais ją išduoda užpildyta pašto dėžutė ir ilgai neišimama korespondencija, o kartais tiesiog vizualinis stebėjimas, kai visa šeimyna prieš savaitgalį susėda į automobilį ir išvažiuoja ilgesniam laikui“, – teigė S. Šemis.
Žmonių neapdairumas palengvina vagišiams darbą
Pareigūnas taip pat akcentavo tai, kad daugelis piliečių be reikalo namuose laiko dideles pinigų sumas, brangius juvelyrinius dirbinius. „Negalima puikuotis papuošalais ar brangia technika, nes nusikaltėlis fiksuoja kiekvieną informacijos detalę, taip, kad bet koks nereikalingas savo turtų demonstravimas gali tapti nusikaltimo priežastimi“.
Pašnekovas perspėjo, kad namuose įrengta signalizacija visiškai nuo vagystės neapsaugo, tačiau padeda išvengti didelių nuostolių. „Suveikus signalizacijai nusikaltėlis turi ribotą laiką nusikaltimui atlikti ir dingti po kelių minučių, tačiau praktika parodo, kad per tokį laiko tarpą nusikaltėliai sugeba išnešti ir seifus, ir pinigus, ir juvelyrinius dirbinius. Analizuodami nusikaltimus matome, kad piliečiai neturėdami realaus pagrindo lengvabūdiškai namuose laiko dideles pinigų sumas matomose vietose, taip tik palengvindami nusikaltėliams darbą“, – piktinosi policijos atstovas.
Pašnekovas su nuostaba pasakojo apie vienu metu Vilniuje paplitusį labai įdomų vagysčių būdą – vagis aklai eidavo per laiptinės butus ir tikrindavo, kurios durys neužrakintos. Tokiu būdu surasdavo butų, kurių šeimininkai nakčiai palikdavo duris atviras. Viskas, kas dažniausiai paliekama prieškambaryje – mobilūs telefonai, rankinės, piniginės – dingdavo akimirksniu, patiems šeimininkams esant namuose.
Prioritetas – saugi kaimynystė
Anot S. Šemio, saugi kaimynystė – vienas svarbiausių dalykų, siekiant apsaugoti savo namus. Asmuo, prieš išvykdamas ilgesniam laikui ir palikdamas tuščius namus, turėtų paprašyti kaimynų būti apdairesniais ir prižiūrėti butą.
„Pastaruoju metu visuomenė suaktyvėjusi, nes nuolat gaunam skambučių apie laiptinėje besisukiojančisu įtartinus asmenis. Policijos patruliai greitai reaguoja į tokius pranešimus, nusikaltėliai suimami arba įvykio vietoje, arba patikrinami prevencijos tikslais“, – pasakojo S. Šemis.
Saugi kaimynystė ir visuomenės aktyvumas – viena iš pagrindinių priemonių, kovojant su vagystėmis iš patalpų.
Policijos departamento prie VRM patarimai, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimų į gyvenamąjį būstą:
• Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
• Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akute, durų sklendę.
• Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose“ vietose.
• Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radijo tašką.
• Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
• Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.
• Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
• Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją, tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.
• Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
• Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
• Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
• Jeigu jus apvogė ar apgavo, nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.
Patarkite vaikams, kad:
• Nesigirtų draugams, juo labiau mažai pažįstamiems žmonėms, apie brangius, vertingus daiktus, pinigus, laikomus namuose.
• Nepasakotų, kada išeina ir grįžta tėvai, ar šeima ilgesniam laikui išvyksta.
• Nepaliktų raktų kišenėje, jei drabužius kabina rūbinėse.
• Grįžę namo, tuoj pat užrakintų duris.
• Jei namuose vieni, nieko neįsileistų į namus.
• Savo daiktų neduotų mažai pažįstamiems bendraamžiams.
• Nepaliktų be priežiūros mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų.
Jie privalo Jums papasakoti apie kiekvieną įvykį, atsitikusį gatvėje, mokykloje ir kitur.
