Prancūzai turi patarlę: „Barikada užtveria gatvę, bet atidaro kelią.“ Po to, kai konservatoriai-liberastai, ministras Monkevičius ir lietuviškas „Brežnevas“ Valdas Adamkus nutarė panaikinti mūsų šalyje nemokamą aukštąjį išsilavinimą, į mus pradėjo masiškai kreiptis studentai su klausimais: „kaip pastatyti barikadą?“ ir „kaip namuose gaminti sprogstamas medžiagas?“ Šiandien atsakysime į pirmą klausimą.
Kaip turbūt pasakytų poetas Victoras Hugo: patvariausios ir estetiškai gražiausios barikados gaunasi iš apverstų autobusų (kiekvienas išsilavinęs žmogus turi perskaityti šito autoriaus klasikinius kūrinius „Ant barikados“ ir „Barikados statymas“). Tačiau geriau nukreipkime pagrindinį dėmesį į vidines barikadas: į tas, kurias, įstatymo nustatytuose rėmuose, mes galime statyti universitetuose, kolegijose, Seime ir kitose valstybės įstaigose. Turime atsakyti į tris klausimus: (1) ką mes turime po ranka, (2) kur ir (3) kaip mes tai darysime?
Po ranka mes turime stalus, kėdes, šiukšlių dėžes, gesintuvus, spintas. Kai kur nesunkiai galima nuimti duris, tačiau jokiais būdais negalima jų išlaužti. Kai kur nuo sienos galima nuimti skelbimų lentas ar kokius nors paveikslus. Labai prasmingai barikadai galima panaudoti kilimus ir užuolaidas. Su kopijavimo aparatais ir kita elektronine technika elgtis reikia ypač atsargiai, kad ji nelūžtų – mes juk revoliucionieriai, o ne barbarai. 2007 metų lapkritį Paryžiaus studentai naudojo barikadoms kompiuterius, bet Lietuva nėra tokia turtinga valstybė, kad galėtume sau tai leisti.
Kokios vietos geriausiai tinka vidinei barikadai? Pagrindinis barikados tikslas – užblokuoti eismą ir paralyžiuoti pastato strateginį sparną. Geriausia rinktis sparną, kuriame langai išeina į centrinę gatvę – bus galima iškelti vėliavą arba plakatą. Jeigu planuojama ilgalaikė pastato okupacija, geriau, kad šitame sparne būtų tualetas ir internetas. Blokuoti koridorius reikia prie durų. Jeigu užimamas viršutinis pastato aukštas, barikadą patartina konstruoti ant laiptų, kadangi tokiu atveju jinai nugrius ant priešininko, kuris keliasi iš žemesnio aukšto. Taip jam ir reikia.
Kaip galima statyti pačią barikadą? Jeigu stalas apverčiamas vertikaliai, geriau, kad jis būtų nukreiptas kojomis į priešą. Tokiu atveju, pirma, priešininkui bus sunkiau prisiartinti. Antra, barikada grius ant priešininko. Gerai išeina, kada ant vertikaliai pastatyto stalo horizontaliai kojomis į viršų uždedamas kitas stalas. Spintas irgi geriau statyti smailiu kampu į priešininką. Labai svarbu išmokti daryti baldų mazgus – pinti baldus tokiu būdu, kad, priešininkui barbariškai besiveržiant per barikadą, baldai lūžtų. Kėdes geriau dėti ant stalo ar spintos viršūnės. Ten pat vertėtų dėti ir šiukšlių kibirus. Geriau juos prieš tai pripilti vandens arba kokio nors kito naudingo skysčio.
Barikados – tai tiesioginės demokratijos išraiška. Jos padeda elitui neprarasti ryšio su žmonėmis. Būtina pasiekti, kad po Seimo rinkimų Lietuvoje būtų įgyvendinta kuo daugiau tiesioginės demokratijos modelių ir elementų. Mes kovosim iki galo.
Stanislovas Tomas yra „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas į Seimo narius Klaipėdoje, Londono teisės doktorantas.
