Labai norint ir atkakliai siekiant išsikelto tikslo galima pasiekti viską. Tai įrodo šio numerio „Verslo švyturys“ – Jolanta Latvienė.
Bendravimas, tikėjimas tuo, ką darai ir išsikelto tikslo siekimas. Šiuos tris dalykus J. Latvienė išskiria, kaip pagrindinius savo sėkmės formulės kintamuosius. Šiandien ji – turto valdymo paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės „Evli Securities“ valdybos pirmininkė. O viskas prasidėjo nuo anglų kalbos mokytojos pareigų ir didelio noro dirbti banke.
Su pašnekove susitinkame kukliame, nedideliame, šviesaus skandinaviško stiliaus biure – bankams būdingos pompastikos čia nerasime. J. Latvienė nedrąsiai prisipažįsta, kad tai pirmas jos pašnekesys su žurnalistais apie save, tačiau pasikalbėti yra apie ką, mat „Evli“ vadovė – viena privačios bankininkystės, kaip paslaugos, atsiradimo Lietuvoje pradininkių.
Didelis noras
J. Latvienės karjeros kelias – labai įdomus. Baigusi mokyklą ji norėjo stoti į ekonomiką, tačiau buvo atkalbėta mokytojų bei artimųjų, kad jai nepavyks. Tuomet pašnekovė sugalvojo pasukti medicinos link, bet, kaip sako ji pati, laiku susiprotėjo ir nusprendė padaryti metų pertauką. Bet po pasaulį nekeliavo ir gyvenimo prasmės neieškojo, o įsidarbino toje pačioje mokykloje anglų kalbos mokytoja ir uoliai ruošėsi stojamiesiems egzaminams. Darbą gauti padėjo dar besimokant baigtas tuometinis Užsienio kalbų komercijos koledžas, veikęs dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete.
Stojamieji praėjo sėkmingai, J. Latvienė įstojo į Vilniaus universitetą, pasirinkusi verslo vadybos specialybę. Studijų metu įsidarbino dabartinėje reklamos agentūroje „Astos Dizainas McCann-Erickson“ finansininke. „Padėjau buhalterei tvarkyti apskaitą. Darbas buvo toks nuobodus, kad kankinausi. Girdėdavau, kad vyksta kažkokie sandoriai, kad visi šaukia, jog laimėtas konkursas, o aš sėdžiu ir dėlioju sąskaitas. Nors alga buvo pakankamai didelė, supratau, kad daugiau negaliu ir nusprendžiau išeiti“, – prisiminė ji.
Tuomet pašnekovė nutarė, kad nori dirbti bankų sektoriuje. Teko vėl pradėti nuo nulio. J. Latvienė įsidarbino klientų aptarnavimo specialiste banke „Swedbank“ ir užsibrėžė tikslą per keturis mėnesius pakilti pareigose.
„Po trijų mėnesių pradėjau siųsti gyvenimo aprašymą į bet kokias pozicijas, kurios buvo skelbiamos vidiniuose banko konkursuose. Tačiau nieko neišėjo ir nutariau, kad reikia bandyti kitur. Dalyvavau dviejuose konkursuose: kūrėsi privačios bankininkystė departamentai SEB ir „Swedbank“. Taip išėjo, kad priėmė į abudu“, – sakė J. Latvienė. Nepaisydama didesnio siūlomo darbo užmokesčio kitame banke, ji pasirinko darbovietę, nuo kurios pradėjo.
Tuo metu skyriuje dirbo tik kelios darbuotojos, kūrėme šalies privačios bankininkystės pamatus. Per 4,5 metų – tiek laiko J. Latvienė dirbo „Swedbank“ – pašnekovė pakilo nuo asistentės iki klientų aptarnavimo vadovės pareigų.
Suvedė mokslai
J. Latvienė suprato, kad ją labiau traukia investicinė veikla, vertybiniai popieriai bei turto valdymas plačiąja prasme. Todėl savo magistrinį darbą susiejo su šia tema. Reikiamos informacijos kreipėsi į tuometinį „Supremos“ (2007 metais ji buvo pervadinta į „Evli Securities“ – aut. past.) darbuotoją Simoną Gustainį, kuris šiandien yra rizikos kapitalo fondo „BaltCap“ partneris, o vėliau, jau baigus mokslus ir apsigynus darbą, Aidas Galubickas, tuomet vadovavęs „Supremai“, pasiūlė pašnekovei padėti įkurti turto valdymo skyrių.
„Tai buvo ta sritis, kurioje norėjau dirbti, kurios link tikslingai ėjau. Nors iki tol buvo daug pasiūlymų pereiti kitur, bet visada likdavau ten pat, kol gavau pasiūlymą, kuris atrodė kaip tik man“, – sakė J. Latvienė.
Vėliau „Evli“ nusprendė koncentruotis į privataus turto valdymą, todėl įmonių finansų skyrius atsiskyrė ir J. Latvienė pernai buvo paskirta „Evli Securities“ valdybos pirmininke Baltijos šalyse. Anot jos, pradžia buvo sunki, nes trūko vadovavimo patirties, darbuotojai sutrikę laukė, kas bus, neseniai bankrutavo „Snoro“ bankas.
„Kiekvienas galvojo, ar bus mažinama etatų. Tačiau nutariau, kad geriausia – pasistengti išsaugoti visas darbo vietas ir perskirstyti pareigas“, – sakė ji. Tad darbuotojai gavo daugiau atsakomybės. Šiandien „Evli“ Lietuvoje darbuojasi 8 žmonės, Estijoje – 4 bei netrukus žadama plėstis į Latviją.
Pinigai – ne motyvas
Pokalbio metu J. Latvienė ne kartą pabrėžė, kad pinigai nėra pagrindinis įrankis, kuriuo reikėtų motyvuoti tiek save, tiek komandą: „Niekada nesistengiau išlaikyti darbuotojų siūlydama didesnę algą, nors juos ir stengdavosi pervilioti kiti. Tokiu atveju visada siūlau įvertinti, ką žmogus gali pasiekti dabartinėje darbovietėje, ko dar nepadarė ir koks bus specialistas, kai užbaigs pradėtus darbus.“
Pasak jos, kažkur kitur judėti verta, kai jautiesi išsisėmęs, netobulėji: „Svarbiausia tikėti savimi, mylėti darbą, kurį dirbi ir nori dirbti, tuomet vienaip ar kitaip bus atlyginta. Gerbsi save, džiaugsies pasiekimais ir tai bus daug smagiau nei tiesiog išeiti kažkur kitur.“ Save ji apibūdina kaip vadovę, kuri iškelia tikslą ir viziją, tačiau komandai leidžia to siekti savarankiškai, bet kartu ir patiems atsakyti, ištaisyti padarytas klaidas.
Moters vieta versle
Netylant kalboms apie moterų trūkumą aukščiausiuose postuose, pašnekovė mano, kad per prievartą nustatyti kvotų nereikia – tai lemia paties asmens gebėjimai.
„Moterys galbūt mato plačiau, gali vienu metu gali susikoncentruoti į keletą projektų. Dėl vadovavimo vyrai gal turi daugiau privalumų – labiau koncentruoti, tikslingi, apėmus panikai nesiblaško, mažesnė nuotaikų kaita. Tačiau moterys sukuria geresnę atmosferą dirbti – jos labiau stengiasi pajusti kiekvieną darbuotoją“, – sakė ji. Didžioji dalis lietuviškojo „Evli“ kolektyvo šiandien – moterys.
Svarbu tikėti
Be klientų turto valdymo, J. Latvienė dar skaito paskaitas moksleiviams apie finansų pradmenis, investavimą, tikslo siekimą, kur juos moko, kad reikia pirmiau tikėti tuo ką darai ir tik tuomet jais patikės kiti.
„Turi uždegti, pas mus labai daug pesimizmo. Pačius vaikus reikia įtikinti tikėti savimi, nes jie ima tėvų pavyzdį. Ne kartą esu girdėjusi vaiką sakant, kad jo mama paprasta darbuotoja, tai esą ir jis nieko nepasieks, yra vargšas ir neturi pinigų, – sako ji. – Tėvai neturi perkelti savo finansinių problemų vaikams, nes tuomet atžalas labai sunku priversti patikėti savimi.“
Anot jos, lietuviai jau pradeda skirti finansinius instrumentus, nereikalauja 30 proc. investicinės grąžos, bet finansinio raštingumo turi pradėti mokyti patys tėvai. Pavyzdžiui, J. Latvienė savo dukrai duoda kišenpinigius kartą per mėnesį: „Jei išleis visus iškart – po to nebeturės. Tad ji visada pasiima tik tiek, kiek jai tai dienai reikės. Tas labai džiugu, kad gali pasitikėti vaiku ir jo nereikia taip kontroliuoti. Po to reikia bendrauti su vaiku, jam aiškinti kur pinigai uždirbami, kas yra instrumentai, kurie galėtų generuoti pajamas ir kaip tas vyksta.“ Pamokos rezultatų davė – vieno gimtadienio metu dukra prašė padovanoti jai akcijų.
Reikia nebijoti
Be „Evli“, pamokų vaikams, J. Latvienė šiuo metu steigia prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos muziejaus klubą. Tačiau skirtingos veiklos, jos nuomone, viena kitai netrukdo, o kaip tik padėjo išmokti gerai planuoti veiklą.
„Žmogus gali laisvai veikti tik tada, jei nebijo prarasti darbo. Tik tada jis gali kažką pasiekti, kai yra laisvas“, – pridėjo ji.
CV: Jolanta Latvienė
2005 m. Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo magistrą
2001–2005 m. dirbo „Swedbank“ privačios bankininkystės skyriuje, kur pakilo nuo asistentės iki klientų aptarnavimo vadovės
2005–2012 m. vadovavo „Evli Securities“ asmeninio turto valdymo skyriui
Nuo 2012-ųjų eina „Evli Securities“ valdybos pirmininkės pareigas
