Tamsiuoju metų laiku mums labai reikia teigiamų emocijų, ateinančių iš išorės. Ant sėkmės bangos keteros lengviau išgyventi saulės stoką, trumpą dieną… Na, o jei jums nesiseka? Nesėkmė tamsiuoju metų laiku labai pavojinga, nrs jau nebeturite tų optimizmo atsargų, kurias jums vasarą dovanoja akinanti saulė. Kaip kovoti su nesėkmėmis?
Gabija Р. rašo: „Rugsėjo mėnesį atleido mano vyrą, o spalį iš manęs atėmė pusę etato mokykloje. Anksčiau laiko iš vaiko priežiūros atostogų sugrįžo mokytoja, kurią pavadavau. Vyras ėmė ieškoti darbo, aš daviau skelbimą dėl privačių pamokų. Paaiškėjo, kad inžinieriai (mano vyras inžinierius) dabar niekam nereikalingi. O į mano skelbimus kažkodėl atsiliepė tik vienas žmogus! Na, ir tas pats dingo po pirmojo susitikimo. Dar kartą daviau skelbimą į laikraštį, išklijavau ant stulpų. Nė vieno skambučio! Nieko nesuprantu. Verkiant reikia pinigų (turime du vaikus), o nėra iš kur jų gauti.
Vienintelis dalykas, kuris mane kiek nuramina, kad ne viena tokia esu. Mano draugė fotografė turėjo dvi parodas Vilniuje. Štai jau keletas metų ji siūlo savo darbus įvairiems leidiniams Vakaruose, galerijoms. Nė vieno teigiamo atsakymo! Niekam ji nereikalinga! Praėjusį rudenį jai prasidėjo depresija. Sako negalinti šitiek laukti, gyventi be rezultato. Ji ir neištekėjo, nes norėjo visą save skirti kūrybai (ji dar ir piešia). Kartais man atrodo, kad tokių žmonių dauguma. Kaip gyventi, kai tau vėl ir vėl nesiseka?“.
Su nesėkmėmis galima kovoti dviem būdais: arba įdedate papildomų pastangų, ir jūsų nesėkmė tampa sėkme, arba liaunatės gyvenę “rezultato laukimu”.
Kokių papildomų pastangų reikia įdėti, turite spręsti pati. Viena iš pagrindinių rekomendacijų – pirma, labai padidinti bandymų skaičių, antra, galbūt pakeisti veiksmų kryptį. Gabija dukart davė skelbimą į laikraštį (greičiausiai į tą patį) ir iškabino skelbimus ant stulpų. Galima pasiteirauti: ant kelių stulpų ir kokioje vietoje? Labai dažnai darome štai tokią klaidą: įdedame tik vieną procentą tų pastangų, kurių reikėtų įdėti, ir tuo remdamiesi kalbame apie aklavietę, nesėkmę. Tam, kad galėtume kalbėti apie nesėkmę Gabijos atveju, reikėjo išspausdinti skelbimus keliuose laikraščiuose (kuriuos skaito skirtingi skaitytojai) ir išklijuoti įvairiuose miesto rajonuose. Beje, tų skelbimų skaičius turėjo būti matuojamas ne dešimtimis, o šimtais. Bet kuris pradedantysis verslininkas jums patvirtins šių išvadų teisingumą.
Žinoma, tas nieko negarantuoja. Bet šansas tampa kur kas realesnis. Imkim Gabijos draugės atvejį. Ji siunčia savo nuotraukas į Vakarų ledinius. Kiek ir kaip dažnai? Į kokias šalis? Ar ji kreipiasi ten, kur reikia? Žmogus gali išsiųsti savo darbą į dešimtį vietų per metus ir, tuo remdamasis, skųstis nesėkme. Tačiau, pavyzdžiui, JAV norma laikoma išsiųsti kūrinius, rankraščius bent į šimtą vietų (į išlaidas niekas nežiūri). Be to, jei žmogus nežino, kad JAV leidyklos beveik nebendrauja su autoriais, o tik su agentūromis tarpininkėmis, tai autorius gali visą gyvenimą mėginti ir jam nieko neišeis. Ar čia turime kalbėti apie nesėkmę ar greičiau apie naivumą, neprofesionalų požiūrį į užduotį?
Pažvelkite į nevykėlius: jie paprastai yra užsikompleksavę. Tai neatsitiktinis dalykas. Kompleksas atima iš mūsų energiją, sunaikina aktyvumą, stabdo veiksmą. Galiausiai darome vis mažiau bandymų. Nes kiekviena nesėkmė vis labiau griauna tikėjimą savimi. Dėl to vis labiau kompleksuojame. Užburtas ratas.
O laimės kūdikiai? Su nesėkme jie lengvai susidoroja (tiesiog nekreipia į ją dėmesio!). Jie iš anksto žino, kad nereikia reaguoti į nesėkmę, kad sėkmė anksčiau ar vėliau aplankys, jei būsi labai aktyvus. Tas juos daro akiplėšomis (tai liudija apie komplekso nebuvimą). Komplekso nebuvimas leidžia daryti daugybę bandymų, ir štai tau pirma sėkmė, į kurią galima įsitverti ir skristi toliau…
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
