Apie vieną iš galimų scenarijų šį mėnesį paviešino Vokietijos leidinys „Bild“ – tai scenarijus „Aljanso gynyba 2025“. Pagal šį scenarijų, eskalacija tarp NATO ir Rusijos įvyktų jau šių metų vasarį. Tai Vokietijos kariuomenės karo su Rusija pratybų scenarijus tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirtų pralaimėjimą prieš Rusiją.
Slaptame dokumente Vokietijos Gynybos ministerija išsamiai aprašo galimą „kelią į konfliktą“ tarp Rusijos ir NATO. Mėnuo po mėnesio aprašomi Rusijos ir Vakarų veiksmai, kurių kulminacija – šimtų tūkstančių NATO karių dislokavimas ir neišvengiama karo pradžia 2025 m. vasarą.
Pagal šį scenarijų, tuo metu, kai JAV po kelių savaičių nuo rinkimų gali likti be lyderio, Rusija, remiama Baltarusijos, kartoja 2014 m. invazijos į Ukrainą scenarijų NATO teritorijoje. 2025 m. gegužę NATO priima sprendimą dėl atgrasymo priemonių, tuomet NATO perkelia 300 000 karių, įskaitant 30 000 Bundesvero karių, į rytinį flangą.
Rusijos propagandistai apie galimą karą su NATO kalba dažnai – Rusijos pareigūnai ir svečiai Rusijos valstybinėje televizijoje ragino smogti tiek JAV, tiek kitoms NATO narėms dėl teikiamos pagalbos Kyjivui. Visai neseniai tai padaryti siūlė Rusijos valstybinės televizijos kanalo „Rossija-1“ svečias, Lomonosovo universiteto dekanas Vitalijus Tretjakovas. Jis pasiūlė užpulti dvi NATO šalis – Italiją ir Prancūziją.
„Kodėl Rusija užpultų NATO ir Europos Sąjungą? Kas tada? Perimti kontrolę Amsterdame, kur kokaino yra visur? Ką ten veiks Rusijos okupaciniai daliniai? Ar jie atvyks ten kovoti su narkotikų kontrabanda?“ – kalbėjo V. Tretjakovas.
Rusijos ekspansiniai tikslai – neapsiribojantys Ukraina
Nors Rusijos propagandistai neretai siūlo užpulti vieną ar kitą Europos valstybę, ekspertai skirtingai vertina galimus Rusijos tikslus. Nacionalinio Saugumo ir gynybos komitetui (NGSK) priklausantis Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, Putinas siekia susigražinti buvusias SSRS teritorijas.
„Putinas yra susitapatinęs su jo praeities idealu – Stalinu ir jo planais, ambicijomis. Jam atrodo, kad didžiausia XX amžiaus klaida yra SSRS subyrėjimas. Galima suprasti, kad jis imasi rekonstruoti, atstatyti SSRS, visas teritorijas kurios buvo SSRS pavaldume. Prasidėjus karui Ukrainoje, kokie buvo iškelti reikalavimai – sugrįžti į 1997 m. situaciją. Tai daug pasako apie jo tikslus“, – sakė A. Pocius.
Lietuvos karo istoriko, Seimo nario Valdo Rakučio nuomone, Rusija norėtų susigrąžinti teritoriją, kurią valdė iki 1914 m., tačiau geopolitinės aplinkybės reikalauja sumažinti savo tikslus – ypatingai svarbia Rusijos strategijos dalimi tampa Kaliningrado sritis.
„Pradėkime nuo svajonių formato. Rusijos teritorijos apima labai didelę teritoriją, kurią Rusiją valdė iki 1914 m. Svajonėms priklauso ir pietinė dalis – Balkanai, visas Kaukazo regionas. Tos svajonės yra praktinės politikos dalis, ypač veikiant balkanuose.
Dabar realesnis scenarijus – jiems labai svarbu išlaikyti galimybę dalyvauti Europos politikoje. Viena svarbi vieta – Kaliningrado sritis. Lietuvos politikoje tai yra labai destabilizuojantis veiksnys. Šis fortas yra militaristinės paskirties. Kadangi Lietuva yra tarpe tarp Rusijos sąjungininkės Baltarusijos ir Kaliningrado, tai be abejo yra destabilizuojantis veiksnys“, – perspėjo V. Rakutis.
2014 m. Krymo aneksijos scenarijus – mažai tikėtinas
Vokietijos pratybų scenarijus „Aljanso gynyba 2025“ pateikia viena iš versijų, kaip galėtų vykti Rusijos puolimas prieš NATO. Vis dėlto, esama ir kitų būdų, kaip Rusija galėtų pulti NATO. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų nuomone, 2014 m. invazijos į Ukrainą pakartojimo galimybė NATO teritorijoje – gana menka.
Seimo nario A. Pociaus nuomone, 2014 m. Krymo aneksijos metu naudotos priemonės, kaip pavyzdžiui nežymėtų pareigūnų infiltravimas (vadinamieji „žalieji žmogeliukai“) – per daug gerai atpažįstamos.
„Toks scenarijus tikrai nesuveiktų – jis yra pražaistas ir tikrai žinomas. Bet reikia ruoštis netikėtumams – tą reikia numatyti“, – sakė A. Pocius.
Su tokiu vertinimu sutiko ir V. Rakutis.
„Mano nuomone, Lietuva yra visiškai tam morališkai pasiruošusi. Tuo tarpu Krymas 2014 m. visai ne taip atrodė – situacija buvo palikta savieigai. Manau didžioji dalis piliečių supranta grėsmes“, – teigė V. Rakutis.
V. Rakučio nuomone, Rusijai palankesnis scenarijus būtų pasinaudoti vidiniu susiskaldymu. Tačiau istoriko nuomone, šiuo metu Lietuva nėra priėjusi tokios pavojingos ribos.
„Kalbant apie pasinaudojimą vidinės problemomis, vienas pavojingiausių scenarijų – didelis visuomenės suskaldymas, neramumai, kuriuos Putinas galėtų išnaudoti savo naudai. Matau tokią grėsmę kitose valstybėse – šiai dienai turime JAV ir Lenkiją, kur yra skilusios visuomenės, į kelias radikaliai skirtingai mąstančias grupes“, – perspėjo V. Rakutis.
„Bet kol Lietuvoje nėra daroma radikali politika, kuomet neieškoma kompromisų ir bandymų sutarti, didelio pavojaus nėra“, – pridūrė V. Rakutis.
Paaiškino, kaip galėtų vystytis 2022 m. puolimo scenarijus
Kitas galimas scenarijus – panašus į išsipildžiusį 2022 m. vasarį, kuomet Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Prieš karo pradžią, 2021 m. kovo ir balandžio mėnesiais, prie Ukrainos sienos buvo sukaupti didžiuliai Rusijos kariuomenės rezervai, o nuo 2021 m. spalio mėn. karių kiekis buvo didinamas Rusijoje ir Baltarusijoje. Nors Rusijos vyriausybės nariai ne kartą neigė planą įsiveržti į Ukrainą, 2022 m. vasario 21 dieną Putinas pranešė, jog pripažįsta Rusijos kontroliuojamų teritorijų nepriklausomybę, o vasario 24 dieną Putinas savo kalboje pranešė apie „specialiąją karinę operaciją“, pradėdamas karą Ukrainoje.
Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas pasidalino vienu galimu scenarijumi, kaip galėtų įvykti panašus puolimas NATO teritorijoje.
„Pirmiausia, Rusija sutelktų pajėgas pasienio zonose – šiuo atveju, tai veikiausiai būtų Baltarusija, Rusijos Peterburgo siena su Latvija ir Estija, bei Kaliningrado regionai“, – aiškino G. Česnakas.
G. Česnako vertinimu, NATO valstybės jau ruošiasi tokiam scenarijui.
„NATO turi tokius planus, kurie priklauso pajėgų vadui, generaliniam sekretoriui. Kai jis mato, kad yra potenciali grėsmė, jis gali dislokuoti, persiųsti tam tikras pajėgas į regionus, kur gali kilti ta grėsmė.
Dar iki potencialios invazijos yra daromi darbai, siekiant užkirsti kelią priešininkui atgrasyti. Lygiai taip pat, Baltijos šalys turi partnerius – Lietuvoje bus Vokietijos brigada, Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai su partneriais. Jie taip pat gali iš anksto permetinėti karius į šį regioną, Baltijos valstybes, kad atgrasyti priešininką. Vadinasi, priešininkas mato, kad negalės nesuvaržomas pulti. Daryčiau prielaidą, kad NATO valstybės ar JAV gali atsiųsti sausumos pajėgas ir papildomas oro pajėgas, kurios galėtų veikti kaip gynybos, ar smogimo pajėgos“, – svarstė G. Česnakas.
Profesorius pabrėžia, jog pavojaus atveju valstybės galėtų gintis ir nesulaukusios bendro NATO sprendimo.
„Ką mes matytume, skirtingai nuo Ukrainos – valstybės nebūtinai lauktų, kol NATO priimtų sprendimą gintis. 5-asis NATO straipsnis numato, kad valstybės gali gintis pačios, partneriai gali padėti gintis, kiek jos mano esą reikalinga ir būtina. Nebūtina laukti, kol bus priimtas bendras sprendimas“, – teigė profesorius.
G. Česnako vertinimu, kertinė Rusijos puolimo dalis būtų nuotoliniai raketų smūgiai – jie padėtų sunaikinti oro pajėgas.
„Daryčiau prielaidą, kad veikiausiai būtų labai intensyvūs raketų smūgiai, kadangi yra tikslas sunaikinti besiginančios valstybės oro pajėgas, oro gynybą, kad agresorius galėtų efektyviai veikti, nesusidurtų su problemomis užtikrinant oro pajėgumus“, – paaiškino G. Česnakas
Pašnekovo nuomone, šį smūgį būtų įmanoma atremti pasitelkiant NATO oro pajėgumus, kurie yra gerokai didesni, nei Rusijos armijos.
„NATO turi žymiai didesnius oro pajėgumus, kurie galėtų padėti tiek gintis, tiek pulti prieš priešininką oro pajėgas. Tai galėtų sukelti šoką priešininkui, kuris būtų priverstas pergalvoti savo scenarijus.
O tada pasijungtų logistika ir visa kita – maksimaliai greitas NATO pajėgų perkėlimas į rytų flangą, taip pat bandymas išlaikyti atvirus jūros kelius, kad būtų įmanoma įgyvendinti tokį veiksmą, kai mes sutinkame priešininką sausumoje, o kartu partneriai smogia už horizonto, bando naikinti toliau esantį priešą. Taip sumažinant ilgalaikį spaudimą iš priešo, kad čia esančios pajėgos galėtų kovoti, stabdyti priešą, kol ateis pastiprinimas“, – paaiškino G. Česnakas
Rusijos puolimo atveju, neatmetama ir galimybė, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą – arba puolimai, arba naudos siekiant atgrasyti NATO šalis. G. Česnako vertinimu, branduolinio ginklo panaudojimo galimybės visiškai atmesti negalima.
„Svarbus klausimas yra branduolinis atgrasymas, branduoliniai ginklai. Gali ar negali būti naudojami – mes negalime 100 proc. tikri dėl to“, – perspėjo G. Česnakas.
Branduolines grėsmės galimybę įvertino ir A. Pocius. Jo nuomone – realus tik branduolinio ginklo naudojimo atgrasymui scenarijus.
„Pats absurdiškiausias scenarijus – branduolinio karo inicijavimas, o tai vestų prie pasaulio susinaikinimo. Daug labiau tikėtina, kad branduolinis ginklas būtų naudojimas kaip grasinimo priemonė. Branduolinių ginklų galvučių arti vežti nereikia – jos gali būti pavojingos ir už kelių tūkstančių kilometrų“, – sakė A. Pocius.
Kortas sumaišyti gali Donaldas Trumpas
Nemažai nerimo europiečiams kelia ir artėjantys JAV prezidento rinkimai – jau šių metų lapkritį paaiškės, kas taps sekančiu JAV prezidentu.
Šiuo metu panašu, jog respublikonų partijos kandidatu taps buvęs prezidentas D. Trumpas – neseniai rinkimų kampaniją sustabdė pagrindiniu jo konkurentu laikomas Teksaso gubernatorius Ronas DeSantis.
D. Trumpas anksčiau yra pagarsėjęs skandalingais, netikėtais pareiškimais apie Baltijos šalis ir Ukrainą – anksčiau sakė, jog Baltijos šalių JAV neremtų Rusijos agresijos atveju, o šį rinkiminį sezoną pareiškė, jog Rusijos karą prieš Ukrainą išspręstų per dieną. O ir pats D. Trumpas anksčiau yra pagarsėjęs ekonominiais ryšiais su Rusija. Šios aplinkybės gali lemti Rusijos apsisprendimą pulti.
Nors pirmoji D. Trumpo administracija taikė sankcijas Rusijai ir perdavė ginklus Ukrainai, profesoriaus G. Česnako nuomone, antroji kadencija gali būti didesnis nukrypimas nuo įprasto kurso – D. Trumpo sprendimai daug priklausys nuo jo pasirinktų patarėjų.
„Prognozuoti sunku, tačiau antra kadencija gali labai skirtis nuo pirmos. Pirmoje kadencijoje jo administracijoje buvo žmonių, kurie buvo linkę išlaikyti stiprią JAV poziciją tarptautiniu lygmeniu –buvo suvokiama, kad JAV sąjungininkai amerikai yra tokie pat svarbūs, kaip sąjungininkams JAV. Daug kas priklausys nuo to, ką D. Trumpas pasirinks savo patarėjais. Sunku pasakyti, kad atsakingi, rimtai į tarptautinę aplinką žiūrintys žmonės, būtų linkę save aukoti vidinių nesutarimų metu“, – sakė G. Česnakas.
Vis dėlto, profesorius primena, jog prezidento galios daryti įtaką NATO nėra beribės.
„Nepamirškime, kad JAV prezidentas ne vienas priima sprendimus. JAV buvo priimti pakeitimai, po kurių JAV prezidentas vienas negali nuspręsti pasitraukti iš NATO. Bet mes suprantame, kad nebūtina pasitraukti iš NATO – sprendimas aktyviai nedalyvauti gali daug reikšti“, – perspėjo G. Česnakas.
V. Rakučio nuomone, menkai tikėtina, jog JAV pradės vykdyti pro-rusišką politiką. Tačiau Seimo narys, jog D. Trumpo administracijoje oponuojančių balsų ko gero bus mažiau.
„Ryšys tarp D. Trumpo buvo labiausiai pastebimas pačioje Rusijoje – kai jis laimėjo pirmus rinkimus, visa Rusija džiūgavo. Jis tuo metu gal ir negalėjo vykdyti labai pro-rusiškos politikos, kadangi gynybos klausimais JAV daugybė saugiklių. Dabar tų balsų bus mažiau, taigi tikėtina, kad pavojus bus didesnis.
Nemanau, kad tai tik prieš rinkiminis populizmas. Jis žiūrės savo pozicijų, ne patarėjų“, – teigė V. Rakutis.
„Bet vis dėlto, šiuo laikotarpiu pro-rusiška JAV politika yra labai sunkiai įsivaizduojama“, – pridūrė pašnekovas.
