Vladas tv3.lt papasakojo, kaip atrodo vestuvės pagal senąsias tradicijas ir kaip jis su žmona Laima priėjo iki tokio sprendimo.
„Iki tokių vestuvių mes priėjome labai natūraliai – toks yra mūsų dvasinis kelias ir tai yra mūsų kasdienybė. Mus labiausiai traukia tos tikrosios lietuviškos vertybės. Mes gyvename senuoju protėviu ritmu. Patys gyvename kaime Akmenės rajone, sodyboje, mums visa tai yra artima. Mes gyvename malda, meditacija, pagarba gamtai“, - kalbėjo Vladas.
Vyras sako, kad jis, nors ir turi savo individualų požiūrį į dvasinį kelią, kai vyksta gyventojų surašymas, jis pasirenka senąjį baltų tikėjimą kaip savo religiją, nes tai jam yra artimiausia.
„Aš manau, kad yra viena bendra tiesa, yra bendra senojo prigimtinio tikėjimo pajauta. Yra tie dalykai, kurie ateina žmogui iš širdies gilumos. Kai pradedi klausyti savo širdies, supranti, kas yra teisinga ir kas ne. Tuomet atsiranda moralės principai ir natūraliai nebenori nieko blogo daryti kitiems“, - pasakojo vyras.
Vladas pasakoja, kad dar paauglystėje tiek jis, tiek jo žmona (dar būdami atskirai) pradėjo domėtis Lietuvos istorija, vėliau ėmė domėtis religiniu lietuvių keliu ir taip buvo ateita iki senojo baltų tikėjimo. Kai jis su žmoma susipažino prieš septynerius metus, jie vienas kitą pastiprino ir išsigrynino savąjį tikėjimą.
„Yra aukštesnioji jėga – Dievas – kuri yra tokia galinga, kad gali pasireikšti per bet kokią religiją, o relgiija tiesiog kelias yra tiesą, tai nėra pati tiesa. Kada tai supranti, gali ieškoti to Dievo bet kokiais būdais. Paskui pamatai, kad gali krikščioniškas tiesas naudoti, gali vediškas, gali ir mūsų senojo tikėjimo“, - pasakojo vyras.
Pagoniškos vestuvės
Vladas sako, kad, kuomet su drauge nutarė tuoktis, vestuvės pagal senąsias baltų tradicijas jiems susidėliojo natūraliai. Jie susipažino su Romuvos vaidila Valdu Rutkūnu ir nutarė savo tuoktuvių apeigą patikėti būtent jam.
„Kai mes sprendėme vietą, pasirinkome žmonos tėviškę – gražiausią mums vietą. Ten pastatėme mažytę šventyklą, kurioje vyko visa apeiga. Degė ugnis, aplink kurią buvo susirinkę žmonės. Vaidila pasveikino susirinkusius svečius ir papasakojo, kodėl mes čia susirinkome. Tada pakvietė mus, jaunuosius – mes praėjome pro tautines juostas, kurias laikė žmonės iškėlę virš galvų, ir mes pro jas praėjome. Tai buvo savotiški vartai į tą apeigą.
Tada prasidėjo pati apeiga, kurios metu buvo giedamos sutartinės, per rankas buvo siunčiamas perkūno kirvuko antgalis ir žmonės į jį mintimis sudėjo savo palaiminimus, taip pat per rankas siuntėme nuaustą juostą, specialiai paruoštą vestuvėms, ir žmonės į ją sudėjo visas geriausias mintis. Paskui ta juosta mums surišo rankas.
Vėliau mes, jaunieji, vienas kitą vaišinome medumi, pagirdėme vandeniu, turėjome apeiti devynis kartus aplink aukurą, o žmonės ant mūsų mėtė grūdus: laimino, kad šeima būtų vaisinga. Tai buvo bendruomenės, šeimos, giminės sutelktis ir paženklinimas, kad kuriasi bendra šeima“, - dalinosi Vladas.
Vyras sako, kad ceremonijos metu buvo dainuojama labai daug sutartinių, o pačios vestuvės buvo visiškai blaivios.
Vladas iki šiol mini ir vestuvių priesaiką:
„Vaidila mums leido pasirinkti – arba atkartoti vaidilos žodžius, arba sakyti priesaiką iš širdies. Mes pasirinkome sakyti priesaiką iš širdies – tai, kas mums atrodė pasakyti teisingiausia. Ta priesaika mums buvo turbūt švenčiausi žodžiai gyvenime“,- dalinosi vyras.
Patenkinti svečiai
Vladas sako, kad artimieji ir draugai puikiai sureagavo į tokias netradicines jungtuves – kadangi jie jaunuosius jau pažinojo, tuomet nenustebo jų pasirinkimas.
„Atgarsiai iš svečių – patys geriausi. Jie sakė, kad iš apeigos išėjo įkvėpti patys, su gerais norais. Pačios apeigos metu buvo daug akcentuojama, kad turime prisiminti savo protėvių kelią, kas įkvėpė žmones. Įvairiausio tikėjimo susirinkę žmonės apeigos metu jautė bendrystę.
Netgi vestuvėse dalyvavusiems vaikams apeigos paliko didelį įspūdį. Mergaitės netgi sakė, kad pačios norėtų tokių vestuvių – tai mums yra didžiausias įvertinimas“, - kalbėjo jis.
Šviesi apranga
Vladas taip pat sakė, kad tiek jie patys, tiek svečiai per vestuves buvo apsirengę šviesiai – toks buvo jaunųjų prašymas.
„Mūsų vestuvėse nebuvo svečių su kostiumais ir išpūstomis suknelėmis: buvo gražūs, lininiai rūbai. Alkoholio taip pat niekam netrūko. Kai apeiga pasibaigė, mes nuvažiavome į vietą, kur prasidėjo šventė, mano tėtis grojo su bandonija (į armoniką panašus instrumentas – red.), mes pašokome, paskui naudojome ir šiuolaikinę muziką.
Kita diena buvo sporto ir veiklos diena: žaidėme įvairius žaidimus ir buvo labai smagu, nes tai buvo masiška – visi svečiai buvo įsijungę į žaidimą. Visą dieną pražaidėme – matyt dėl to, kad niekam nebuvo pagirių, dėl to ir norėjosi kažką veikti“, - dalinosi vyras.
Galiausiai Vladas pasidžiaugia, kad ir pinigų jie daug neišleido, o džiaugsmo, laimės ir gerų emocijų jie gavo su kaupu.
