Dabar, kai visuomenę gasdina meningokokinės infekcijos, difterijos, tuberkuliozės, tymų pasireiškimai ir infekcinių ligų plitimo nebestabdo valstybių sienos, o lemia ir tokie veiksniai, kaip visuomenės senėjimas, didžiulė gyventojų migracija, ŽIV plitimas, nepakankama besigydančių ligonių kontrolė, paskutinį tašką turi padėti mūsų pačių sąmoningumas įvertinant savo sveikatą.
Infekcinės ligos nuo kitų ligų skiriasi tuo, kad jų priežastimi yra gyvas sukėlėjas – mikrobas (bakterija, virusas, grybelis, pirmuonis), patekęs ir parazituojąs žmogaus organizme.
Kodėl infekcinės ligos neįveikiamos?
Kaip rašė prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis (KMU Infekcinių ligų klinika), jau 1985 m. PSO buvo pateikusi ambicingą projektą, kuriame teigta, jog iki 2000-ųjų Europoje neliks tymų, difterijos, įgimtos raudonukės, kokliušo ir naujagimių stabligės, o 1988 metais visame pasaulyje bus įveiktas poliomielitas. Tačiau realybėje akivaizdu, kad prognozės buvo labai ankstyvos. Pasak profesoriaus, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad infekcinės ligos yra žmogaus ir mikroorganizmo vieninga biologinė visuma, kurią veikia išorės ir vidaus pasaulio jėgos bei aplinkybės. Kintant klimatui ir persitvarkant ekosistemai, susiformavo labai daug įvairių mikroorganizmų gamtinių židinių, pagausėjo ligų sukėlėjų pernešėjų ir padažnėjo kontaktai su žmogumi. Dabar pasaulyje kasmet nustatomi du trys naujų infekcinių ligų sukėlėjai. Infekcinių ligų evoliucija vyksta keliomis kryptimis. Kai kurie patogeniniai parazitai vystėsi kartu su žmogumi, kiti adaptavosi ir parazituoja žmogaus organizme, kai kurie nepatogeniniai mikroorganizmai įgavo patogeninių savybių (dizenterija, gripas). Gausus antibiotikų vartojimas sukėlė naujų mikroorganizmų, atsparių daugeliui antibiotikų, atsiradimą.
Ligos sukėlėjai gali daugintis įsiskverbimo vietoje, o kai kurie kraujotakos ir limfinės sistemų takais išplisti po visą organizmą. Dėl mikroorganizmų poveikio pažeidžiami svarbūs organai, sutrinka ar visiškai išnyksta jų funkcija. O dėl svarbių organų pažeidimo ligonis gali likti invalidas ar mirti. Deja, kol kas yra ištirta mažiau nei 1 proc. mikroorganizmų, egzistuojančių pasaulyje.
Infekcinė liga – tai užkrečiama liga, ji gali būti vieno žmogaus perduodama kitam. Jos plinta per orą, vandenį, maisto produktus, gyvūnus, buitiniu ir lytiniu keliu.
SVARBU ŽINOTI
Infekciniai susirgimai skirstomi pagal ligos sukėlėjo rūšį. Nuo sukėlėjo priklauso ir ligos gydymas:
Bakterinės infekcijos, pvz., difterija, kokliušas, stabligė, skarlatina, meningokokinė infekcija, žaizdų infekcijos, kurios dažniausiai gydomas antibiotikais.Virusinės infekcijos, pvz., tymai, kiaulytė, raudonukė, ŽIV, hepatitas A, B ir C, poliomielitas, pasiutligė, gripas nuo kurių apsisaugojama skiepais. Tik kai kurie virusai (pavyzdžiui, herpes) sėkmingai gydomi antivirusiniais vaistais.
Grybelinės infekcijos, pvz., pėdų grybelis, kurios gydomas priešgrybeliniais preparatais.Parazitinės infekcijos, pvz., maliarija, gydomos antiparazitiniais preparatais bei higienos priemonėmis.
Kuo skiriasi virusai ir bakterijos? Virusai yra ligų sukėlėjai, kurie kitaip nei bakterijos, negali savarankiškai daugintis. Jie dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvas ląsteles, pvz., žmogaus. *
Pasireiškiantys simptomai, pvz., karščiavimas, odos bėrimai arba viduriavimas, priklauso nuo sukėlėjų rūšies, nuo jų patekimo vietos. Jei esamos infekcijos metu, prasideda kita infekcija, ji vadinama superinfekcija. Pvz., kai kurie antibiotikai sunaikina ir natūralias žmogaus virškinamojo trakto bakterijas. Tada susidaro palankios sąlygos apsigyventi kitoms patogeninėms bakterijoms.
Susirgimo sunkumas priklauso nuo imuniteto būklės, sukėlėjo savybių, patekimo vietos (kaip gerai sukėlėjas prasiskverbė ir ar gali tenai daugintis). Visų pirma, už apsisaugojimą nuo ligų sukėlėjų yra atsakinga imuninė sistema. Ji gebėjimą kovoti su sukėlėjais įgauna gyvenimo eigoje. Todėl vyresni žmonės tam tikromis infekcinėmis ligomis perserga lengviau nei jaunesni.
Infekcinių ligų diagnostikoje labai svarbūs yra laboratoriniai tyrimai
Šiuolaikinė medicina turi galimybių atlikti ligos diagnozę patvirtinančius biocheminius, imunologinius, virusologinius tyrimus, be kurių negalima tiksliai nustatyti ligos diagnozės ir skirti reikiamo gydymo, atsižvelgiant į nustatyto sukėlėjo jautrumą antimikrobiniams vaistams.
Nuo infekcijų galima apsisaugoti, pvz., skiepais ar dezinfekuojančiomis medžiagomis, kurios veikia mikrobus žudančiai. Be to, reiktų vengti šaltuoju metu būti žmonių susibūrimo vietose, kai dažni peršalimo susirgimai. Reguliariai vartoti vitaminais turtingą maistą, pvz, vaisius ir daržoves. Stiprinti imunitetą, pvz., reguliariai lankantis saunoje, daug judant gryname ore.
Pajutę infekcinės ligos simptomus būtinai kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
* Daugiau apie virusus
Kaip virusas dauginasi?
virusas artinasi prie ląstelės;virusas prisitvirtina prie ląstelės membranos ir pro ją įleidžia savo nukleorūgštį;ląstelės viduje virusas gamina savo nukleorūgštis;ląstelėje aplink kiekvieną nukleorūgštį susidaro baltyminis apvalkalas; ląstelės membrana plyšta, išėję nauji virusai puola kitas ląsteles.
Bet dar yra ir kiti virusai, tai virusai, naikinantys bakterijas. Virusai, kurie dauginasi bakterijose, vadinami bakteriofagais (bakterijų ėdikais). Jie dažniausiai turi galvutę ir uodegėlę su ataugomis. Šie virusai prisitaikę naikinti bakterijas. Todėl jie naudojami prieš ligas sukeliančias bakterijas.
Manoma, kad trečiajame tūkstantmetyje bakteriofagai bus svarbiausi kovotojai su bakterijų sukeliamomis ligomis. Jie yra nekenksmingi organizmo ląstelėms ir puola tik tam tikros rūšies bakterijas, deja, ne visas. Todėl šiuolaikinėmis genetinėmis technologijomis bandoma „išmokyti" bakteriofagus naikinti žmogui kenksmingas bakterijas.
J. Basanavičiaus gimnazijoje įtariamas antrasis meningokoko infekcijos atvejis
