• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniečius ir kitus Lietuvos gyventojus šią savaitę ypač sužavėjo retai matomi audros debesys. Daugeliui pasirodė, kad Lietuvoje jų apskritai nėra buvę ir tai kažkokia anomalija. Tačiau tai pasitaikantis reiškinys, o jį praleidžiame pamiršdami pasižiūrėti į dangų.

34

Vilniečius ir kitus Lietuvos gyventojus šią savaitę ypač sužavėjo retai matomi audros debesys. Daugeliui pasirodė, kad Lietuvoje jų apskritai nėra buvę ir tai kažkokia anomalija. Tačiau tai pasitaikantis reiškinys, o jį praleidžiame pamiršdami pasižiūrėti į dangų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klimatologo, Donato Valiuko nuomone, audros debesys, kurie neseniai taip nustebino vilniečius yra Lietuvoje pasitaikantis reiškinys, tačiau ne visada pastebimas. Dabar tokių debesų gali nebūti ir ne vieną mėnesį. Tačiau jis nėra toks retas, kad visai nepasirodytų.

REKLAMA

„Jie šį kartą buvo labai ryškūs. Jei debesys būna blankesni, mes ne visą laiką pamatome, kas vyksta, ypatingai danguje. Bet jų tikrai būna, čia gal jau pačių žmonių dalykas, kad jie ne visada pasižiūri, kas yra danguje. Lietuvai toks reiškinys nėra labai dažnas, bet tikrai nėra nieko tokio ypatingai reto šiame reiškinyje. Nėra taip, kad jų pasitaiko kartą į penkiasdešimt metų, taip nėra, bet tikrai ne kas savaitę ir ne kas mėnesį”, – kalba D.Valiukas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip susidaro tokie debesys

Tokius audros debesis sukelia ciklonai, kurie šiuo metu ir veikia mūsų orą. Audros metu gali smarkiai lyti, būti liūtis, perkūnija. Kartais gali kilti tornadas ar viesulas, tačiau mažai tikėtina Lietuvos teritorijoje. Audra kyla, kai aukšto slėgio juostos centre susiformuoja žemo slėgio regionas. Dėl priešingų jėgų susidaro audros debesys. Pirmadienio debesų susidarymą lėmė oro masių temperatūrų skirtumai ( 6-8 laipsniai).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šie debesys susidaro, kai yra šiltų ir šaltų srovių kontrastai, šiuo atveju buvo greitai slenkantis šaltasis frontas. Dideli kontrastai tarp oro masių ir paprasčiausiai toks susidarymas. Nėra toks dažnas pas mus tas debesis. Ir būtent šaltuoju atmosferos frontu jie atkeliauja”, – kalba D.Valiukas.

REKLAMA

„Galime pamatyti, kai susiduria masės ir tas aktyvusis atmosferos frontas keliauja per Lietuvą. Tas jo plotis keliolika ar keliasdešimt kilometrų ir ne vienu metu visoje Lietuvoje būna ir dabar buvo panašiai, kad keliavo per Lietuvą tie debesys. Juos galima būtu pavadinti tiesiog audros debesimis. Iš principo, jie yra tam tikrų sluoksninių kamuolinių debesų atmaina. Jie būdingi šaltajam atmosferos frontui, kuris greitai slenka ir tiek”, – kalba D.Valiukas.

REKLAMA

Susidūrę atmosferos frontai gali pateikti daug staigmenų

Audros debesys, kaip ir daugelis, iš skirtingų atmosferos frontų susidūrimų išplaukusių reiškinių, yra lokalūs, ne visada pastebimi. Gali kilti ne tik įdomūs audros debesys, bet ir žaibai, kruša, stiprus lietus.

„Čia kaip ir su škvalu susiję tokie škvalo debesys, jie žemyn būna nusidriekę. Jie atneša tokių audringų reiškinių, kai susiduria tos dvi oro masės. Taip pat tai kompleksinis reiškinys, nes tuo metu, kai susiduria šaltasis ir šiltasis atmosferos frontai, gali kilti ir žaibai, ir perkūnijos. Kai atmosfera yra nestabili, iš audros debesų gali kilti žaibai, škvalai, kruša, lietus”, – pasakoja klimatologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų