Galbūt ne taip greitai ir efektingai kaip norėtųsi, Lietuva visgi pasitinka skaitmeninės televizijos amžių‒maždaug po metų, spalio 29 d. transliavimo analoginiu signalu siųstuvai bus išjungti. Kaip rašoma visuose oficialiuose Vyriausybės pranešimuose, tai daroma siekiant skatinti technologinį progresą ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas.
Norai geri, juolab, kad prie skaitmeninės televizijos jau perėjo arba ketina tai padaryti ir visi mūsų kaimynai, tačiau proceso mastas ir kompleksiškumas lemia tai, kad informacijos apie visas sudedamąsias dalis nuolatos trūksta. Neskaitant verslo objektų, kurių interesas šioje „technologinėje revoliucijoje“ yra finansinio pobūdžio, į ją įtraukta ir visa grupė valstybinių institucijų bei pati Susisiekimo ministerija. Vis dėlto, niekas negali garantuoti, kad perėjimas įvyks sklandžiai...
Turintys kabelinę televiziją gali būti ramūs
Kalbant šia tema reikia atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus: pirma, skaitmeninė atžeminė televizija šalyje diegiama nuo 2003 m. ir, remiantis oficialiame Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tinklapyje pateikta informacija, dabar ją gali matyti beveik visi Lietuvos gyventojai. Šiuo metu antžeminės skaitmeninės stotys veikia 29-iuose Lietuvos miestuose, o žiūrovai gali matyti net 14 nemokamų televizijos programų – 12 Lietuvos transliuotojų rengiamų programų ir dvi retransliuojamas programas – „BBC World News“ ir „TVP Polonia“.
Antra, nutrauktas bus tik analoginės antžeminės televizijos siųstuvų darbas, todėl tie vartotojai, kurie naudojasi kabelinės televizijos paslaugomis ir nėra linkę priimti naujovių ar neturi finansinių galimybių, galės to nedaryti. Kad kabelinės televizijos paslaugas teikiančios kompanijos neturi įpareigojimo nutraukti analoginės transliacijos, mums patvirtino ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė, kompanijos „Rygveda“ direktorė Vaiva Žukienė. „Tie, kurie norės likti prie analoginės kabelinės televizijos, tą galės padaryti“, ‒ tvirtino ji.
Anot V. Žukienės nebus jokių su perėjimu prie skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijomis susijusių mokesčių. „Gali atsirasti papildomi mokesčiai, jei bus apmokestintos lietuviškos programos, dėl bendrų visai rinkai galiojančių faktorių, tokių kaip brangstanti elektra“, ‒ tvirtino kabelinės televizijos asociacijos vadovė.
Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus Mindaugo Žilinsko teigimu, mokamos televizijos paslaugomis šiuo metu naudojasi 48 proc. šalies gyventojų arba 642 tūkst. namų ūkių. Šie vartotojai, nepriklausomai nuo to, kokios operatoriaus paslaugomis naudojasi, perėję prie skaitmeninių atžeminių transliacijų, neturės jokių problemų. „Daugiau kaip pusė namų ūkių žiūri eterinę televiziją, tačiau maždaug 10 proc. iš jų jau šiuo metu naudojasi skaitmenine televizija. Likę maždaug 40 proc. gyventojų turės įsigyti priedėlius“, ‒ kalbėjo jis.
„Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje vyrauja palydovinė televizija, o antžeminę televiziją žiūri maždaug 10 proc. žmonių. Tiesa, mes nesame kažkuo išskirtiniai, tokie patys skaičiai yra Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse“, ‒ tvirtino jis.
Apie priedėlius ir televizorius
„Topo centro“ garso ir vaizdo produktų grupės vadovo Žydrūno Sadausko teigimu, renkantis priedėlį, reikia jį derinti prie turimo televizoriaus. „Svarbu žinoti, kokias jungtis turi televizorius. Taip pat svarbu žinoti, kokias televizijos programas pirkėjas norės matyti: ar tik nemokamas, ar ir operatoriaus pateikiamas mokamas. Renkantis naują televizorių būtina žinoti, ar jis turi MPEG4 tiunerį. Šiuo metu beveik visi nauji televizoriai jį turi“, ‒ akcentavo jis, taip pat pažymėdamas, kad dėmesį į televizoriuje instaliuotus tiunerius reikia atkreipti tiems pirkėjams, kurie naudojasi kabeline arba palydovine televizija, nes ne visi televizoriai turi instaliuotus DVB-C ir DVB-S tiunerius.
Anot M. Žilinsko, renkantis naują televizorių arba priedėlį reikia atkreipti dėmesį į tai, ar jis gali iškoduoti MPEG-4 formato signalą. „Gali būti tokių atvejų, kad į rinką atvežami MPEG-2 formato televizoriai, kurie vis dar naudojami Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Anglijoje. Ypatingai dėmesį vertėtų atkreipti atsivežant ne naują vaizdo techniką“, ‒ patarė jis.
Vis plačiau kalbama apie tai, kad standartinės raiškos skaitmeninę televiziją netolimoje ateityje pakeis didelės raiškos jos analogas (HDTV), todėl renkantis reiktų investuoti į televizorių, kuris gebėtų priimti tokį signalą per priedėlį (HD ready) arba netgi be jo (Full HD). „Tendencija tokia, kad skaitmeninė televizija keičiasi ir atsiranda didelės raiškos programos. Ypatingai tai jaučiasi žiūrovams, kurie turi didelės raiškos televizorius ‒ gerai įsižiūrėjus taškeliai ekrane matosi, o didelės raiškos televizija tai panaikina. Tai išties didelis kokybės šuolis“, ‒ komentavo M. Žilinskas.
Platesnis paslaugų spektras
Kaip didžiausias skaitmeninės televizijos pranašumas prieš analoginę nurodomas smarkiai prasiplėsiantis paslaugų asortimentas. „Visų pirma tai yra daug geresnis vaizdas ir garsas. Techniškai žiūrint ypatingai naujos kartos televizoriuose tas skirtumas pastebimas labai aiškiai. Jau esame sakę ne kartą ‒ galimybių skaitmeninė televizija suteikia daug: pasirinkti subtitrų kalbą, apriboti vaikų prieigą prie tam tikrų kanalų, įsirašyti norimas programas. Tai, aišku, galima daryti ir su analogine, tačiau tai jau naujos kartos kompleksinė paslauga, kai galima sudėlioti programą taip, kad grįžęs namo tu gali pasižiūrėti, ką nori“, ‒ papildomas galimybes vardijo V. Žukienė.
Kaip pasikeis teikiamų paslaugų asortimentas, anot Ž. Sadausko,priklausys ir nuo pačių televizijų. „Šiuolaikiniai televizoriai turi labai platų teikiamų paslaugų spektrą. Šiuo metų televizijos teikiamų paslaugų asortimentas yra gerokai siauresnis nei televizorių galimybės. Be to, didžioji dalis televizorių gamintojų turi galimybę atlikti programinius atnaujinimus, tad televizoriai tobulėja net būdami namuose“, ‒ pabrėžė jis.
„Pastaraisiais metais daug kalbama apie grįžtamąjį ryšį iš žiūrovų, kaip kad jie galėtų užsisakyti programas, kurias nori žiūrėti. Interaktyvios televizijos sukūrimui bus reikalinga speciali įranga, o programų įrašymui nereikės labai brangaus priedo. Atsiras galimybė žiūrėti televiziją tada, kada vartotojas nori, o ne kada jam siūlo. Interaktyvumas – jau kitas etapas, iki kurio, manau, taip pat ateisim labai greitai“, ‒ prognozavo M. Žilinskas.
Ar visuomenės infomavimas – pakankamas?
Vartotojų informavimas, nors ir skelbiamas kaip vienas iš svarbiausių „darbinių“ punktų pereinant prie skaitmeninės televizijos transliacijų, kol kas kelia abeonių. „Kol kas matėme tik vieną parengtą klipą, kuriame buvo netikslumų, tiesa, po mūsų pastabų jie buvo gana greitai ištaisyti. O dabar – sunku pasakyti, mano nuomone, per mažai skiriama dėmesio bendram visuomenės informavimui. Iš tiesų, daugelis vyresnio amžiaus žmonių nelabai skiria tas technologijas ir, kaip rodo tyrimai, nelabai žino, kokią jie tą televiziją žiūri“, ‒ svarstė V. Žukienė.
Anot jos, kabelinės televizijos tiekėjai vartotojų švietimu užsiima ir patys. „Kabelinės televizijos atstovai savo ruožtu tai pat tą daro: bendradarbiauja su vietinėmis televizijomis, regionine spauda, tą darbą jie tikrai dirba. Mes padarom, kiek galim, bet antra vertus, jei pakeisti šią technologiją yra valstybės politika, tai liūto dalį viešinant informaciją apie tai ji turėtų ir atlikti, neapeidama nei vienos grandies“, ‒ pabrėžė V. Žukienė.
Ž. Sadausko teigimu, klausimų prekybininkai sulaukia daug, tačiau mažiau nei tikėtąsi. „Matyt, informacijos apie būsimus pokyčius yra pakankamai. Į parduotuvę dažnai užsukama jau turint išankstinės informacijos, tačiau norima ją pasitikslinti. Lankytojai žino, kad, norint matyti skaitmeninę televiziją, jų senajam televizoriui reikės priedėlio, o naujuose prietaisuose galimybė matyti skaitmeninę televiziją jau bus įgalinta, nes juose jau įmontuoti specialūs imtuvai“, ‒ pasakojo jis.
Klausiamas apie parengtą visuomenės informavimo programą, susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas teigė, kad artėjant analoginės transliacijos išjungimo datai, ji intensyvės. „Šiuo metu ji yra vidutinio intensyvumo, kadangi dauguma žmonių viską daro likus mažai laiko iki perėjimo. Mes žiūrėjome, kokia situacija buvo Estijoje, Latvijoje ‒ ten pagrindinis bumas buvo likus mėnesiui-dviems iki nutraukimo, o iki tol visi ramiai sėdėjo. Mes irgi darome panašiai. Pirmas etapas buvo įvadinis, jis mažiau intensyvus, kituose informacijos sklaida bus vykdoma aktyviau: internete bus matomi baneriai, turime ir savo tinklalapį, o likus pusei metų iki išjungimo, bus ir nemokama telefono linija, į kurią paskambinus bus suteikiama visa reikiama informacija“.
Vartotojų pasipriešinimas naujovėms, anot V. Žukienės dažniausiai kyla iš nežinojimo. „Kartais „nuslysta“ tokios kalbos, kad gal to ir nebus, todėl aš įsivaizduoju, kad dalis žmonių tiesiog lūkuriuoja. Dėl tokio požiūrio socialiai pažeidžiamos grupės gali likti be televizijos, nežinau kaip su tuo susitvarkys savivaldybės“, ‒ nerimavo ji.
Nuogąstavimai dėl lietuviškų kanalų apmokestinimo
LRTK patarėjo elektroninių ryšių klausimais Algimanto Kaziliūno teigimu, klaidingą informaciją apie tai, kad nutraukus analogines televizijos transliacijas dalis kanalų gali tapti mokami, paprastai skleidžia įmonės, kurios nori prisivilioti potencialius abonentus mokamai televizijai. „Transliuotojų lizenzijose užfiksuota tai, kad jie transliuoja programas nekoduotu būdų. Jokių priežasčių keisti šitą sutarties sąlygą komisija kol kas nemato, to ji nedaro netgi gavusi transliuotojo prašymą. Toks atvejis jau buvo, kuomet „Sporto komunikacijos“ teikė prašymą dėl programos „Sport 1“ užkodavimo, tačiau komisija tokio prašymo netenkino“, ‒ kalbėjo jis.
Kiek realūs yra eilinių vartotojų nuogastavimai apie tai, kad lietuviškų komercinių televizijų transliacijos būtų apmokestintos ir užkuoduotos, V. Žukienė sakė negalinti spręsti, tačiau teigė abejojanti, kad tai įvyktų jau pirmąjame etape.
Anot A. Kaziliūno, nors teoriškai salygos gali būti keičiamos, nagrinėdama tokius prašymus LRTK atsižvelgtų į tai, kad visos licenzijos šiuo metu galiojančiomis sąlygomis buvo išduotos konkurso būdu. „Konkurencija atskirais atvejais buvo gana didelė ir keisti sąlygas atsižvelgiant į tuos įsipareigojimus, dėl kurių buvo išduotos licenzijos, būtų netikslinga. Pagal civilinį kodeksą jos yra neterminuotos, tokios ir yra išduotos transliuotojams“, ‒ komentavo jis.
A. Kaziliūno teigimu, galimas variantas toks, kad tranliuotojas tiesiog atsisakytų licenzijos, o jo vietą užėmęs koks nors mokamų paslaugų tiekėjas, kuris kreiptųsi į komisiją su prašymu programą, kuri anksčiau buvo nemokama, transliuoti kaip užkoduotą. „Nuo to, kad transliuotojai gali tiesiog atsisakyti licenzijų, niekas nėra apsaugotas. Tačiau tiesiogiai susieti to, kad išjungus analoginę televiziją programos bus užkuotos ir žiūrovai negalės jų matyti - negalima“, ‒ tvirtino specialistas.
Kompensavimo už priedėlius tvarka – dar nepatvirtinta
M. Čerkausko teigimu, kompensavimo įsigyjantiems priedėlius tvarka dar nėra parengta iki galo. „Kompensavimą ketiname pradėti likus pusei metų iki analoginės televizijos transliacijų išjungimo. Išmokos bus mokamas socialiai remtinoms šeimoms, kurios tuo metu turės šį statusą. Tos šeimos, kurios gauna paramą iš savivaldybės ar kompensaciją už karštą vandenį, šildymą, tuo pačiu galėtų gauti ir kompensaciją už priedėlio arba televizoriaus įsigyjimą“, ‒ kalbėjo ministerijos atstovas.
Anot M. Čerkausko, kompensacijų išmokos bus ribotos. „Kol kas dar skaičiuojame, kokia tai bus suma, tačiau planuojama, kad bus skiriama apie šimtą litų, kurių užtektų įsigyti paprastą priedėlį“, ‒ sakė jis.
Ar pasiruošti perėjimui užteks laiko?
Nors papildomo techninio pasiruošimo pereinant prie antžeminės skaitmeninės transliacijos kabelinės televijos tiekėjams nereikės, anot V. Žukienės, labai svarbu stebėti, kad nebūtų perdalijama rinka. „Kaip rodo Latvijos pavyzdys, kadangi operatoriai nebuvo gerai pasiruošę, dėl savo konkurentų veiksmų, kartais ir nesąžiningų, neteko dalies savo abonentų. Buvo paskleista klaidinga informacija, kad skaitmeninė televizija bus prieinama tik pas tam tikrus operatorius, todėl kai kurie tiekėjai labai nukentėjo“, ‒ tvirtino ji.
V. Žukienės teigimu, taupant lėšas Latvijoje buvo priimtas politinis sprendimas kuo greičiau pereiti prie skaitmeninės televizijos, o didžiausios problemos kilo dėl to, kad rinka nespėjo pasiruošti. „Visi daro išvadas iš svetimų klaidų, tikimės, kad tai būsim ne tik mes, bet ir valstybinės institucijos“, ‒ vylėsi ji.
Kalbėdamas apie tai, ar metai, likę iki perėjimo prie skaitmeninio signalo transliavimo antžeminiu būdu, pakankamai ilgas laiko tarpas tam, kad permainoms pasiruoštų Ryšių reguliavimo tarnyba, kitos institucijos ir patys vartotojai, M. Žilinskas vylėsi, kad data nebus nukelta. „Europos komisija rekomentavo analoginės antžeminės televizijos tranliacijas nutraukti sausio 1 d., taigi, mes ir taip jau vėluosime“, ‒ konstatavo jis.
