• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmasis pasimatymas – įvykis, kurį sunku pamiršti. Pirmas flirtas, pirmi gilūs žvilgsniai, romantika, jaudulys. Galėtume vardinti ir vardinti. Kaip, kur, kada ir su kuo pirmą kartą į pasimatymą nueiti ryžosi kandusi choreografas Jurijus Smoriginas?

44

Pirmasis pasimatymas – įvykis, kurį sunku pamiršti. Pirmas flirtas, pirmi gilūs žvilgsniai, romantika, jaudulys. Galėtume vardinti ir vardinti. Kaip, kur, kada ir su kuo pirmą kartą į pasimatymą nueiti ryžosi kandusi choreografas Jurijus Smoriginas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kada pirmą kartą kažką pakvietėte į pasimatymą?

Pirmą kartą į pasimatymą pakviečiau savo žmoną. Tuomet man buvo 19 metų.

Kodėl iki tol su niekuo nesusitikinėjote?

Šiais laikais visi laksto į pasimatymus, o mano laikais visi mokėsi. Jeigu pradėtumėte mokytis baleto – suprastumėte, kodėl nelieka laiko lakstyti ir rūpintis meilės reikalais. Nuo ryto iki vakaro tekdavo didžiulis fizinis krūvis. O žmoną užkalbinti atsirado proga, nes ji tuomet dirbo Čiurlionio menų mokyklos bibliotekoje, kur mes ir susipažinome.

REKLAMA

Kuo pasipuošėte eidamas į pirmą pasimatymą?

Viską skolinausi. Savo nieko neturėjau. Batus ir avikailio kailinius paskolino klasiokas. Tiesa, batai buvo vasariniai, plonu padu. Aviausi nepaisydamas 20-ties laipsnių šalčio.

Kaip į tai reagavo būsima žmona?

Na, gal ir pastebėjo, tačiau nieko nesakė. Kai po daugelio metų apie tai kalbėjomės, minėjo, kad matė, jog buvau sušalęs.

REKLAMA
REKLAMA

Sakėte, kad drabužius skolinotės. Galbūt derėjo parodyti save tokį, koks esate iš tiesų? 

Taip, viską skolinausi. Savo nieko neturėjau. Turėjau tik mokyklos uniformą, bet su ja į žmones gėdijausi eiti. Buvau iš biednos šeimos. Tačiau visuomet norėjau gerai atrodyti. Vasaromis darbuodavausi: fabrike, ledus pardavinėdavau, net lavoninėje dirbau. Viskas tam, kad galėčiau įsigyti išeiginių rūbų, nes gana dažnai į teatrą vaikščiodavom.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O ką veikėte per pirmą pasimatymą?

Labai ilgai vaikščiojome po miestą. Pinigų neturėjau, į kavinę nusivesti negalėjau. Paprastai, su draugais vakarais rinkdavomės į stoties bufetą, kur gerdavom karštą kakavą. Tačiau merginos ten vestis nedrįsau.

REKLAMA

Minėjote, kad dirbote lavoninėje.

Taip, man tuomet buvo 15 metų. Pamenu, reikėdavo tokį šaldymo balioną atvežti. Žinoma, į tą pusę, kur suguldyti lavonai. Kažkada ne laiku užėjau, tai teko pamatyti, kaip kratėsi koja. Iš siaubo bėgau koridoriais.

Gal pamenate kiek už tai mokėdavo?

70 – 80 rublių. Bet man tai buvo didžiulė suma. Galėdavau nusipirkti, tarkim, batus. Nes kol mokėmės Čiurlionio menų gimnazijoje, tai visus vienodomis uniformomis rengdavo. O vis tiek norėdavosi išsiskirti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų