Dvi savaites kasdien po 10 tonų pūvančių tvarsčių, kraujo, amputuotų galūnių, kitų operacijų atliekų, vienintelių medicinos atliekas Lietuvoje deginančių įmonių „Senovė“ ir „Toksika“ kamuojanti nežinia bei alinantis karštis – šių dienų faktų derinys, vedantis prie ekologinės katastrofos pačiame Vilniaus centre ir kituose miestuose.
Atliekas surenkančios ir gydymo įstaigos bejėgės kovoti su biurokratiniais ministerijų malūnais.
Kratosi atsakomybės
Kovą UAB „Senovė“ sustabdžius medicinos atliekų deginimo įrenginius buvo laukiama naujos įmonės Šiauliuose „Toksika“ atidarymo. Tačiau atlikusi bandomuosius deginimus įmonė veiklą sustabdė.
Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui pradėjus tyrimą aiškėja, kad atsakingos ministerijos kratosi atsakomybės ir nesiskubina, jog būtų išvengta tiksinčios infekcinio užkrato bombos.
Kepa ant saulės
„Mes jau iš savo klientų nebesurenkame medicininių atliekų. Jau ir taip laikome antrą savaitę sunkvežimiuose 20 tonų. Jei dar lauksime bus epidemija“, – penktadienį sakė Bendrovės „Senovė“ plėtros direktorė Rima Lesnikauskienė.
„Ekonomika.lt“ nuvykus į įmonės „Senovė“ teritoriją apžiūrėti susidariusios situacijos, pamatytas vaizdas iš tiesų nedžiugino. Saulėkaitoje, kur temperatūra siekia apie 30, o gal net daugiau laipsnių, antrą savaitę rūgsta tvarsčiai, tirpalai, kūno organai ir jų dalys, kiti skysčiai, kraujas.
„Einame pažiūrėti. Gal dar atsidarys, nes akumuliatorius galėjo išsikrauti – niekas prie šios mašinos nesiartina jau. – Iki sunkvežimio su atliekomis palydėjo „Senovė“ darbuotojas. – Atrodo, gal dar neblogai, nes viskas dėžėse ir dviejuose maišuose. Tačiau jei viską pradėtume judinti, viskas pradėtų varvėti, bėgti.“
Grasina išversti
Iš tiesų, dėžės dar laikosi, bet pasklidęs dvokas buvo šlykštus.
„Imsime ir išversime kur nors į sąvartyną viską, jei niekam nerūpi. Gausime baudą, bet atsikratysime to galimo užkrato. Valdininkai tik žada, jokių veiksmų. Sprendimų reikia dabar. Visa ši situacija panaši į tyčiojimąsi. O reikėtų tik Aplinkos ministerijos leidimo vėl bent laikinai įjungti „Senovė“ įrenginius“, – sako Rima Lesnikauskienė.
UAB „Senovė“ aptarnavo Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, Kauno klinikas. Dabar šios įstaigos verčiasi kaip gali.
Sandėliai greit bus perpildyti
Vienos didžiausių medicinos atliekas surenkančių įmonių „Gydomoji gamyba“ direktorius Petras Kazlauskas tvirtina, kad susiklostė absurdiška padėtis – interesų konfliktas, kurio baigtis neaiški.
„Sunku ką nors teigti, nes neturiu konkrečių faktų, – sako P. Kazlauskas. – Kodėl taip nutiko, nežinau. Darome, ką galime, ir kol kas klientų nelaimėje nepaliekame. Kitą savaitę tikriausiai nebeaptarnausime. Fiziškai atliekas dar galime priimti, bet morališkai tai daryti vis sunkiau. Šiuo metu jau pripildyta 60 procentų mūsų sandėlio, esančio sostinės Vasaros gatvėje. Dabar jame yra 15 tonų medicinos atliekų.“
Kasdien 750 kilogramų
Iš viso įmonės sandėlyje telpa apie 23 tonos medicinos atliekų. Daugiau nei penkiolika metų „Gydomajai gamybai“ vadovaujantis P. Kazlauskas sako, kad tik kartą jame buvo laikoma tiek daug nesudegintų atliekų ir tai prieš 12 metų. Kas dieną sandėlis papildomas 750 kg.
„Dabar aplinkybės visai kitokios, nes tokioje temperatūroje tokį didelį kiekį atliekų laikome pirmą kartą. Jei nebus priimtas sprendimas deginti, padėtis gali būti baisi. Kas dieną surenkame apie 750 kilogramų naujų medicinos atliekų“, – sako P. Kazlauskas.
Pūdo šiluma
Didžiausia įmonės „Gydomoji gamyba“ klientė – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė. Apie 90 procentų kitų gydymo įstaigų yra mažos arba privačios.
„Privačios gydymo įstaigos geriau pasiruošusios. Jos turi šaldytuvų, gali juose laikyti medicinos atliekas. – sako P. Kazlauskas. –Šaldytuvų pas mus nėra, – teigia P. Kazlauskas. – Viskas supakuota į maišus, sudėta į dėžes. Ant visų aiškiai užrašyta, kas kurioje yra ir iš kur atkeliavo. Jei situacija nesikeis, planuojame išvežti į Lenkiją.“
Ligoninė nesidomi
„Mes nežinome, kur išveža, ir nelabai tuo domimės. Visas medicinos atliekas surenka atsakinga įmonė. Kol kas problemų neturime. Ne mūsų reikalas, kas su jomis daroma“, – sakė prisistatyti nenorinti Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbuotoja.
Per mėnesį iš šios gydymo įstaigos išvežama apie 1 toną medicinos atliekų.
Padėtis sudėtinga
Ilgą laiką už saugią ir ekologišką aplinką kovojantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos vadovas Algis Strelčiūnas sako, kad padėtis, kai dvi medicinos atliekas deginti galinčios įmonės neveikia, o valdžios institucijos į susidariusią situaciją žiūri vangiai, gali baigtis liūdnai.
„Padėtis ypač sudėtinga, – sako A. Strelčiūnas. – Surinktos medicinos atliekos pagal sveikatos ministro nustatytas higienos normas šiltuoju metų laiku sandėlyje turi būti laikomos ne ilgiau kaip 48 valandas, šaltuoju – ne ilgiau kaip 72 valandas. Šiuo metu tai daroma nusižengiant reikalavimams, UAB „Senovė“ uždarė savo įrenginį, o UAB „Toksika“, nors turi naujus gerus įrenginius, veiklos nepradėjo. Sveikatos apsaugos, Ūkio ir Aplinkos ministerijos turėtų žaibiškai priimti sprendimą, nes kyla rimta infekcijų grėsmė.“
A. Strelčiūno teigimu, geriausia būtų taikant griežtą kontrolę paleisti UAB „Senovė“ deginimo įrenginius.
Specialiai žymi
Laboratorinės medicinos atliekos turi būti dedamos į dviejų sluoksnių plastikinius nepermatomus maišus ar plastikinius konteinerius. Jei jos gali būti infekuotos, turi būti padaromos nekenksmingos naudojant garo sterilizatorių, autoklavą, mikrobangomis ir, žinoma, deginant. Pavyzdžiui, kraujas pakuojamos į plastikinius konteinerius.
„Operacijos atliekos tvarkomos panašiai, tik jos gali būti naikinamos deginant ar užkasant kapinėse. Visi maišai, vežami apdoroti, turi būti specialiai pažymėti“, – aiškina A. Strelčiūnas.
Mokėsime mes?
Medicinos atliekas surenkanti „AV investicija“, kai neliko galimybės tvarkyti atliekas Lietuvoje, priėmė sprendimą jas eksportuoti į Vokietiją.
Įmonės partnerių užsienyje turimas deginimo įrenginys technologiškai nėra pritaikytas Lietuvoje naudojamoms pakuotėms, todėl vietoj įprastų dėžių ar polietileno maišų ligoninėms teks pirkti 200 litrų talpos statines. Viena statinė kainuoja daugiau nei 180 litų.
Šiaulių pašonėje, Aukštrakiuose, statomos pavojingų atliekų deginimo gamyklos statybos darbus vykdo italų įmonė „Hafner Srl“ ir UAB „Senovė“. Įrenginys buvo statomas ir ruošiamas perduoti eksploatuoti bendrovei „Toksika“.
Tirs 3 mėnesius?
Tašką šioje istorijoje padėti ir žmones nuo pūvančių medicinos atliekų gelbėti turėtų tyrimą pradėjusi Seimo kontrolierių įstaiga. Su jos vadovu R. Valentukevičiumi, išvykusiu į komandiruotę Estijoje, susisiekti nepavyko. Dėl duomenų trūkumo bendrauti atsisakė ir už jų rinkimą atsakinga Seimo kontrolieriaus patarėja Vaiva Verbylaitė.
„Šiuo metu didelė delegacija svečiuojasi Estijoje. V. Verbylaitė prašė perduoti, kad dar nėra ko komentuoti, nes tyrimas tik pradėtas – išsiųsti paklausimai ministerijoms ir kitoms atsakingoms institucijoms. Pagal įstatymus tyrimas gali trukti iki trijų mėnesių“, – ne kokį likimą pūvančioms tonoms medicinos atliekų karštą vasaros dieną prognozavo Seimo kontrolierių įstaigos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ina Sadaunykienė.
Faktai: atliekos
– Lietuvoje per dieną surenkama apie 10 tonų medicinos atliekų
– Kasmet sukaupiama apie 100 tūkstančių tonų pavojingų atliekų
– UAB „Toksika“ planuoja sudeginti 8 000 tonų per metus atliekų
Nuomonės:
Algis Strelčiūnas,Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos vadovas:
„UAB „Senovė“ veiklą atnaujinti nebūtų brangiau nei medicinos atliekas vežti deginti į užsienį. Žinoma, galima vežti į užsienį. Lenkija turi net 50 tokių deginimo įrenginių, Vokietija prašo, kad atliekas atvežtume 200 litrų statinėse. Tačiau visa tai mokesčių mokėtojams kainuos kur kas brangiau. Geriausias būdas būtų naikinti Lietuvoje.“
Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas:
„Tai yra labai blogai. Domėjausi ankščiau ir mums buvo garantuota, kad tokių problemų neiškils. Atskiroms gydymo įstaigoms net nebuvo leista statyti aparatų, kurie neutralizuotų atliekas. Tai ne ligoninių ir ne ligonių reikalas, negi turime mesti gydyti ir rūpintis kur dėti atliekas?“
Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:
„Aplinkos ministerijos viceministras Aleksandras Spruogis turėtų atsistatydinti, nes jis neatlieka savo tiesioginių funkcijų. Jau oficialiai kreiptasi į Aplinkos ministeriją dėl laikino UAB „Senovė“ pajungimo, bet ministerija kažkodėl tempia laiką, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masiulevičiaus penktadienį net darbe nėra, jis kažkur turistauja. Tai būtent jis per Aplinkos ministeriją turi išduoti leidimą.
Ūkio ministerijai pavaldi kita medicininių atliekų deginimo įstaiga „Toksika“. Tačiau ten irgi neišsprendžiamas ginčas dėl techninių detalių. Turime šalyje dvi specializuotas įmones, o nei viena negali atlikti savo funkcijų. Kam tada statyti už 100 mln. ir po to vežti deginti į Vokietiją?
1 kg deginimo kaina Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 2 litus, o Vokietijoje – 6 litus. Dar kainuoja ir pati kelionė. Apie kokias atomines elektrines galime kalbėti jei nesusitvarkome su keliasdešimčia tonų medicininių atliekų.“
